Komentarai 12

Šokis su vilkais

2016 birželio 18. Tai buvo šeštadienis. Šis vakaras suplanuotas dar savaitės pradžioje. O gal ir prieš kelis metus, kai viskas prasidėjo... Pro akis lėtai bėgo vaizdai ir pajūrio lygumas keitė Žemaičių aukštumos kalvos, o pastarąsias – tankus Aukštaitijos upelių tinklas. Naktį praūžusi įspūdinga audra paliko savo pėdsaką. Lyg rudenį, ant miškais vingiuojančių kelių buvo prikritę lapų ir šakelių. Beveik privažiavus kelionės tikslą, kelią pastojo mižiniškas uosis, tvirtai apglėbęs pagrindinį miško kelią. Teko permąstyti, kur palikti automobilį nakčiai. Nusprendžiau, kad bus gerai ir šio kelio pakraštyje. Kelkraštis, po visą naktį…

Komentarai 1

Akimirkos iš mažų lapiukų gyvenimo

Viščiukus skaičiuojame rudenį. O žvėrelius? Žvėrelius – birželio mėnesį. Iki birželio pabaigos pasaulį išvysta visų pas mus gyvenančių žinduolių rūšių jaunikliai. Pradedant kovu, o dažnai net vasariu – šerniukai, briedžiukai, kiškiukai, lapiukai, lūšiukai, vilkiukai, ežiukai, bebriukai, elniukai, stirniukai... Pelės, pelėnai ir kiškiai jau ne po vieną vadą jauniklių spėjo atvesti, o vasaros pradžios sulaukę pasirodo šikšnosparnių ir miegapelių vaikai. Kas gali būti maloniau, mieliau, linksmiau, nei stebėti nerūpestingą jaunų žvėrelių gyvenimą? Bet tik kaip tai pamatyti? Elniukus, stirniukus, kiškiukus gali užtikti tik pirmomis…

Komentarai 2

Skelbiamas karas šernams

Gamtininkų bendruomenę nustebino ir labai papiktino praėjusią savaitę Seime imtas „stumti“ įstatymo projektas dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo: skelbiamas karas šernams, medžiotojų arsenalą siekiama papildyti kovinėmis techninėmis priemonėmis. Dėl ko visa tai daroma? Visą laiką galvojau, kad jei į būrį susirenka 141 skirtingas žmogus, visada tarp jų bus ir protingų, ir kvailų, ir nusimanančių, ir diletantų, ir kompetentingų, ir bent jau besistengiančių įsigilinti į iškylančias problemas, priimti racionaliausią sprendimą. Bet kad toks didžiulis būrys lengvai pasiduotų mulkinimas ir tarsi avinai klusniai sektų paskui „protingą“ vedlį…

Komentarai 1

Gegužė – elnių jauniklių metas

Pavasaris ir vasaros pradžia gamtoje – jauniklių metas. Iš milijonų, milijardų kiaušinėlių, kokonų, lėliukių, ikrelių ritasi vabzdžiai, vorai, erkės, varliagyviai ir ropliai. Iš milijonų stropiai šildomų kiaušinių skyla maži bejėgiai paukščiukai. Po vieną, po du ar keliese pasaulį išvysta žinduolių jaunikliai. Iš mūsų miškų kanopinių žvėrių pirmieji vaikus veda šernai, kartais jau vasario pabaigoje, bet dažniausiai kovą ir balandį. Balandį pasirodo briedžių jaunikliai. Gegužė priklauso elniams, o stirnų ir danielių jaunikliai vedami birželį. Tūkstančius valandų praleidžiant miške, gamta tarsi atsidėkodama kartais suteikia galimybę…

Komentarai 2

Mažas mūsų girių meškinas

Sakydamas „mačiau barsuką“ – šiandien jau nieko nenustebinsi. Pastaraisiais metais, gerokai sumažėjus lapių ir mangutų populiacijoms, barsukai mikliai užėmė jų nišą. Apie tolygų jų paplitimą ir gausą galima spręsti ir iš pėdsakų – barsuko pėdsakų miško keliukuose pamatysi kur kas dažniau nei lapių, kiškių ar net stirnų. Kad galėtumėte palyginti, galėčiau pateikti tokį pavyzdį: miške, kuriame leidžiu laiką stebėdamas žvėris, šiuo metu nežinau nė vienos lapės olos su jaunikliais, tik vieną manguto olą ir apie 10 barsukų apgyvendintų urvynų. Visgi net ir žinant barsuko gyvenamas olas jį pamatyti nėra lengva. Barsukai labai…

Komentarai 3

Nuostabus rytas su žvėrimis

Šį savaitgalį... Ne, praėjusį savaitgalį... Vis tik ne, užpraėjusį savaitgalį... O koks galiausiai skirtumas – visi jie praleidžiami vienodai: ar žiema, ar ruduo, ar vasara. Taigi, eilinis pavasario savaitgalis. Pavasarėjantis miškas, meteorologų žadamas puikus giedras rytas ir žvėrys. O gal ir be žvėrių. Visada dilema viena: kurioje miško vietoje tą nuostabų rytą sutikti. Kad ir kaip puikiai žinai mišką, žvėrių elgesį – kur jie naktį praleidžia, į kur ir pro kur keliauja švintant dienoti į atkampias miško vietas – tačiau visada tavęs laukia loterija: pasiseks arba nepasiseks. Gal žvėrys sulįs į mišką visai kitais takais, nei tikiesi. Gal…

Komentarai 1

Kiškių šokiai ir žaidimai

Ar jūs kada nors prekybos centre norėjote įsigyti prastą, nekokybišką maisto ar pramoninę prekę? Ne? Ieškote tik aukštos kokybės, gerai pagamintų produktų? O jei jūs domitės gamta, ar esate išrankus tekstams apie ją, iliustracijoms, vaizduojančioms jos gyvenimą? Jūsų netrikdo tai, kad nuotraukos padarytos neprofesionaliai, nesilaikant etiško elgesio gamtoje normų? Jūs žavitės leidiniais, kurie neva atskleidžia Lietuvos gamtos grožį, tačiau juose publikuojamos sužeistų, į žmogaus rankas patekusių, aptvaruose auginamų gyvūnų nuotraukos? Ar dar „geriau“ – Lietuvai nebūdingi, jos gamtos nereprezentuojantys, kaimyninėje šalyje nufotografuoti…

Komentarai 4

Skraidantys danieliai

Kad danieliai moka skraidyti, įsitikinome jau prieš porą metų. Tiems, kas to dar nežino, kviečiu susipažinti su šia nuotrauka: http://www.naturephoto.lt/fotografija/skrydis_7 Šiandien jūsų dėmesiui dar keletas skraidančių danielių nuotraukų: saulė buvo jau aukštai, šviesa prastoka, atstumas didokas, bet pasižiūrėti į danielių skrydžius šių keleto kadrų pakaks.

Komentarai 10

Vilks

Praėjusį šventinį savaitgalį vienam Panevėžio rajono miške, neatlaikęs kelių žinomų gamtos fotografų grasinimų brutalia jėga ir įvairiais susidorojimais, pasižadėjau kažką parašyti ir parodyti Tyrulių vilką (ar bent jau tai, kas matosi :) ). Dabar jau sėdėdamas šiltai savam mieste lyg ir bevelyčiau viską pamiršt, ale bijau, kad anų atmintis ne tokia trumpa, taigis pažadą pildau. Rugsėjis man buvo įprastas – apstojus tam beprotiškai fantastiškam baravykų dygimui dar paskutinėmis rugpjūčio dienomis nulindau pelkėn. Geros trys savaitės ten – elnių daug, briedžių mažai, gerų kadrų nulis. Normalu. Kažkaip susiklostė, kad jau eilę metų…

Komentarai 5

Kelios akimirkos iš kazachų žemės

Daugelis turbūt žinot, kad kai kurie žmonės (dėl laiko stokos vardų neminėsim) sugalvojo atsikratyti manimi (kad nebaidyčiau danielių, bo elnius sėkmingai išbaidžiau) ir išsiųsti „pa dalshe“ – į Kazachstaną. Kaip tarė, taip padarė. Galbūt tikėjosi, kad negrįšiu, ale jei jau M. Kavaliauskas skandino nepaskandino, tai iš 2 savaičių tremties pas Kazachstano žvėris Čepuliui buvo daug lengviau parsirasti. Taigis pabuvojau skirtingose vietose, prisižiūrėjau ir prisiragavau visokių čiūdų ir prifotografavau (tiesa, nedaug) skirtingų gyvių. Apie kiekvieno iš tų gyvių fotografijos ypatumus paskaitykite po nuotraukomis. O trumpai – ten tiek daug yra ką…

Komentarai 6

Šeštadienio rytas Buktos miške

Šeštadienis. Pagaliau galiu vėl trumpam išsprūsti į mišką. Žvilgteliu į lauko termometrą – nieko sau! 6 ryto, kovo 8-oji, o už lango +4. Vadinasi, judėsiu. Dar žvilgteliu į orų prognozes, vėjas lyg ir palankus. Guminiai, maskuotė, fotoaparatas, stovas. Kava ir sumuštinis palauks, spėsiu sugrįžęs, kuprinę irgi palieku, bus lengviau judėt. Pradeda brėkšti, važiuoju. Miškas neįprastai tylus, visi laukia tikro ryto. Vietomis per debesų tarpus prasimuša žvaigždėtas dangus, pamažu ryškėja medžių kontūrai. Prie kirtavietės šviesa jau pusė bėdos, per eglišakes pamatau judesį, traukiu fotoaparatą... Du siluetai. Fotoaparato ieškiklis patvirtina –…

Komentarai 9

Briedinėjimai

Rytas. Nors jei tiksliau, už lango dar naktis. Apsimiegojusiom akim žvilgteliu į lauko termometro skalę – ten vos pora laipsnių žemiau nulio. „Mėnulio nematyt, vadinasi, debesuota, grįžk į lovą“ – tokią gilią mintį išmąsto kažkur giliam smegenų kampelyje įsikūręs tinginys. „Nė velnio, skubėk rengtis ir marš į mišką, juk jau vakar viskas suplanuota“ – nenusileidžia pareigos jausmas. Pareiga nugalėjo, snaudulys išsilakstė. Kava, sumuštinis, kuprinė, guminiai... O planuose – apžiūrėti, ar elniai maitinasi laukuose į šiaurę nuo Buktos girios. Jei ką rasiu – bandysiu ir pafotografuot, bet šiaip tai reikalas žvalgybinis, darbo diena –…

Komentarai 9

Apie pavasarišką vasarį

Žadintuvas 4:40, „raudonas bulius“ – ir už pusantros valandos krypuoju visiškoje tamsoje per snaudžiantį mišką į palaukę. Ateinu vos per anksti – šiaurinėje pusėje dangus tik pradeda mėlynuoti. Atsisėdu miško pakraštyje, kad kuo plačiau matyčiau. Laukiu, kol prašvis. Rytuose pasipila banalus kruvinas raudonis, o va priešingoje pusėje rytas į purviną tamsų dangaus mėlį pradeda pilti šviesesnius žydrus tonus, po to lyg įgudęs barmenas švelniai įleidžia purpuro, kuris nesimaišydamas sugula gražiais sluoksniais. Bet visą tą idilę sudarko kažkokio skubančio easyrainierjeto palikta dviguba pilka juosta. Po gero pusvalandžio jau galiu įžiūrėti,…

Komentarai 13

Stirnų diena, arba mano pirmoji stirnų fotomedžioklė

Šeštadienį pasėdėjus 5 valandas slėptuvėje ir nieko doro nenupaveikslavus, sugalvojau ryt „eiti ant stirnų“. Mislinu: na nenufotkysiu, nors uodegas suskaičiuosiu. Sekmadienį einu ten, kur jos turėtų būti, įsitaisau po pušele ir laukiu... O jos kaip tyčia nesirodo.Tik zylutės virš galvos cypsi. Na, tiek to, važiuoju papildysiu lesyklą ir toliau važiuosiu. Vos tik įsėdau į mašiną ir pavažiavau kokį 30 m, pamatau dvi stirniukes tarp medžių. Link lesyklos darau lanką, gal dar kokią uodegėlė pamatysiu.Taip prieinu laukymę su grioviu, o iš jo lyg kažkas lenda. Romualdas sakė, reikia kelmu apsimesti, tai aš ir apsimečiau kelmu. Atsargiai iki pusės…

Komentarai 15

Žvėrys lapkričio miške

Jau tikriausiai laukiate nesulaukiate naujo reportažo apie niūrų metų laiką niūriai leidžiamus savaitgalius? Štai jis. Šeštadienis. Tikriausiai tai jau paskutinis rudeniškai šiltai miglotai tamsus darganotas savaitgalis, nes sekmadienio–pirmadienio naktį turi mus pasiekti pirmieji žiemos pranašai. Sinoptikai šįkart visai neapsiriko: rūkas, dulksna, vėjo nėra – tokia tipingai tipinga lapkričio pabaigos diena. Žvilgtelėjau į prieš metus, prieš dvejus metus savo nufotografuotus tokiu pat metu kadrus – viskas identiška. Taigi ankstyvas šeštadienio rytas. Atvažiuoju į tą pačią vietą kaip ir praėjusį savaitgalį, vildamas sutikti tuos pačius…

Komentarai 4

Elnias – miško dvasia

Galite su manim nesutikti, tačiau manau, jog taurųjį elnią reikėtų laikyti miško žvėrių jautrumo etalonu. Ilgio matas – 1 metras, svorio – 1 kilogramas, žvėriško jautrumo – 1 elnias. Stirna? Jaukus, patiklus, žmogaus kaimynystės nevengiantis žvėrelis. Labai greitai pajunta draugišką jos atžvilgiu aplinką ir gali net žmogaus kieme lankytis. Tačiau jei matote, kad stirnos, pamačiusios jūsų automobilį, sprunka – žinokit, kad čia kažkas kartkartėmis su šautuvėliu pro mašinos langą pasisukinėja. Gal briedis? Prieš porą dešimtmečių, kada briedžių buvo kur kas daugiau nei šiandien, jį pamatyti buvo lengviau nei kiškį ar lapę. Dabar beišlikę…

Komentarai 9

Žadėtasis fotoreportažas apie briedį

Rugsėjo 15-oji – pats tauriųjų elnių rujos įkarštis, kada kiekviena diena brangi, kiekviena diena skirta praleisti miške su elniais arba bent galvoti apie juos sėdint kabinete. Ką duos šiandiena? Šią dieną pasirenku atkampų miško pakraštį. Pelkėti miškai, užankantis ežerėlis, krūmynai, žmogaus ūgio žole apaugusios pievos – tikras žmonių nelankomas žvėrių rojus. Permiegojęs mašinoje dar neprašvitus brendu per aklaežerį – bebaigiantį užželti ežerėlį. Kadangi esu ne kartą čia ėjęs anksčiau, tai žinau, kur galiu prasmegti. Rūkas, rasa, aukšti žolynai. Permerktas, sušalęs, pavargęs, bet gyvas – nenuskendau! Įsitaisau ant nedidelės…

Komentarai 10

Lapė ir kiškis

Be jokios abejonės, visi girdėjome ir žinome, kad lapės medžioja kiškius. Tačiau kad ir kokias begales laiko praleidžiu gamtoje, iki šiol to dar neteko matyti. Ir štai vasario 22-ąją pasisekė. Važiavau mašina apžiūrėti miško pakraščio, patikrinti, kas ten lankosi ir tikėdamasis ką nors pamatyti. Žvilgt per langą į kairę – kažko lapė skuodžia per lauką: nulėkė lauku žemyn link upelio, paskui apsisukusi skuodžia į kalną. Na, manau, tegu sau bėgioja, toli, vis tiek iš jos nieko nepešiu. Važiuoju toliau, vėl žvilgt pro langą į kairę – kažkokie du taškai link manęs artėja. Pamaniau, gal čia lapės rujoja ir vaikosi viena kitą – reikia…

Komentarai 9

Neereliai

Kažkaip su manim visada taip išeina: suplanuoju kokią nors fotosesiją, o baigiasi viskas velniai žino kur... Taip ir dabar – prasidėjo viskas nuo seniai planuotos erelių fotosesijos Raseiniuose, o baigėsi Panevėžio rajone, Naujamiesčio girininkijoje, raguotų keturkojų draugijoje. Ereliams sutrukdė atvažiavę miško kirst miškininkai. O tada prisiminiau, jog ne per seniausiai pavežėjau vieną moterį iki Vilniaus ir ji man papasakojo, jog turi pažįstamą miškininką Panevėžio rajono miškuose (visai šalia Romualdo parapijos). Taigis pora skambučių – ir jau per pietus man veda ekskursiją prie erelių, kranklių, stirnų bei danielių lankomų vietų. Pasirinkau…

Komentarai 10

145 eurai už naktį su meška...

...pagalvojau, skaitydamas vienos suomių agentūros puslapį, skelbiantį apie galimybę visą naktį stebėti ir fotografuoti ruduosius lokius. Nesu mėgėjas tokių fotosesijų, bet ruošiau sūnui gimtadienio dovanos siurprizą, o kadangi jis mėgsta ir nori fotografuoti, pagalvojau, kad meškos – pakankamai įdomus nuotykis. Taigi su mašina atkeliavome į Rytų Suomijoje, prie pat sienos su Rusija, esantį Martinselkonen nacionalinį parką. 4 valandą vakaro mus susodino į autobusiuką ir išvežė miškan, tada dar 1,5 km pėstute takeliu per mišką ir pelkes ir buvome vietoje – prie keleto namelių-slėptuvių, išdėstytų pelkėje ir miške. Mus ir dar porą užsieniečių…

Komentarai 5

Iš žvėrių gyvenimo. Sausis

Pagaliau žiema...Rašau pagaliau, tačiau puikiai žinau, kad jo po dienos kitos visi pradės dejuoti: šalta, diskomfortas, didelės šildymo sąskaitos, sniegu užverstos gatvės – menkas malonumas vairuojantiems. Tačiau aš apie žvėris. Nesidžiaugia jie žiema, gal nebent kailinius „pasikeitę“ baltieji kiškiai ir šermuonėliai. Bepigu buvo pastaruosius mėnesius: šilta, sniego nėra, maisto nors ir apmažėję, tačiau per ilgą ilgą naktį vis tiek nesunku sočiai pasirankioti. O dabar – per kelias dienas tiek sniego privertė, o dar šaltukas greit ims žnaibytis. Pastaruosius dvejus metus sausis būdavo sunkiausias išbandymų mėnuo: vasarą ir rudenį užauginti…

Komentarai 4

Susitikimas su briedžiais Baltarusijos žemėje...

Ištark žodį „briedis“ ir į tą pasakymą sureaguos ne tik suaugęs, bet ir vaikas, o ką jau kalbėti apie gamtininką fotografą, kuriam pamatyti, o ir nufotografuoti briedį būtų lyg didžiausia Dievo dovana... Jau daug kartų svetainėje NATUREPHOTO.lt buvo matomos šio miškų karaliaus nuotraukos, daug kartų ir „Žurnale apie gamtą“ buvo skaityti straipsniai apie šį gražios karūnos savininką, todėl, Kęstučiui Čepėnui pasiūlius, vedini vieno gražaus tikslo – susitikti su briedžiais, jau antrą kartą artėjant savaitgaliui išsiruošėme į Baltarusijos žemę... Pažiūrėjus į žemėlapį, atrodo, ranką paduot, ir mes svečioje šalyje, bet...…

Komentarai 4

Iš žvėrių gyvenimo. Gruodis

Nežinau, kaip Jūs, mieli kolegos, tačiau aš žvėriškai laukiu sniego... Negana to, kad ruduo visais fotografavimo atžvilgiais buvo nevykęs, dar ir žiema neateina. Gal net iš viso neateis. Nuolat seku tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes prognozes. Jau, žiūrėk, už savaitės, už dviejų žadamos šalnos. Ir taip nuo pat rugsėjo. O šalnų kaip nėra, taip nėra. Per visą tą laiką nuo vasaros gal tik dvi temačiau. Ir tai tik vos vos pašaleno. Sprendžiant iš įvairių prognozių, žiemos nesulauksime. Na, nebent kokį kovo mėnesį. O dabar telieka laukti bent dienai dviem iškritusio sniegelio. Žvėrys, aišku, tokiu oru nesiskundžia. Nesunku maisto susirasti, šonai…

Komentarai 4

Briedžių šalyje

Visur gerai, bet namuose geriausia... Tam, kad įsitikintum, kad taip yra iš tikrųjų, turi iš namų kažkur iškeliauti. Ganiau ganiau žvėris Lietuvoje ketverius metus ir... Kęstučiui Čepėnui pasiūlius sutikau pasižiūrėti, kaip ten visai čia pat už sienos balturusiškai lietuviški briedžiai gyvena. Tad neilgai dvejoję, neilgai ruošęsi, savaitgalį trise – aš, Kęstutis ir Lina – nukakom į Baltarusiją. Mūsų kelionė užtruko dvi paras: nuo penktadienio pietų iki sekmadienio pietų, tad briedžiams ieškoti turėjome du vakarus ir du rytus. Oras nepasigailėjo: dargana, migla, dulksna, tamsa ir tik sekmadienio ryte kiek švystelėjo saulė. Kęstutis visiems…

Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 916

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai