Peržiūrėta 1233

„Žurnalas apie gamtą“ Nr. 2014-4/5 (64/65)

Šiame numeryje pradedame naują straipsnių ciklą „Lietuvos miškai – nelyginant vaivorykštė: apie miškus ir jų tipus“, kuriame išsamiai susipažindinama su Lietuvos miškų įvairove ir jų tipais. Straipsnių ciklas parengtas pagal niekur nepublikuotą prieš dvejus metus Anapilin išėjusio atsidavusio miškininko Remigijaus Ozolinčiaus rankraštį. Įvadinėje dalyje populiariai supažindama su miško ir pagrindinėmis jo sąvokomis, bendrai aptariami šilai, pelkiašiliai, pelkiagiriai ir girios. Toliau pirmojoje ciklo dalyje išsamiai aprašomi kerpšiliai. Pateikiame pirmosios dalies ištrauką:

1. Pušynėliai baltųjų kerpių pusnynuose, arba kerpšiliai

Kai bobų vasara pamiškėse išdžiausto voratinklius, baltakamieniai beržai pradeda žarstyti auksinius lapų pinigėlius, o rugsėjo atokaitoje rudas savo kepures ima šildyti baravykai, visada važiuojame į Varėnos miškus. Miškininkui pats nuostabiausias čia reginys – miško tipas, kurio taip plačiai paplitusio nerasi nė vienoje Lietuvos vietoje. Tai – kerpinis pušynas, mokslinis jo pavadinimas yra Pinetum cladoniosum (lot. pinus – pušis, cladonia – kerpė).

Perkopęs per keletą smėlio kopų (beje, smėlio kopų yra ne tik Baltijos pajūryje, bet ir čia, Pietų Lietuvoje; jos turi ir savo pavadinimą – žemyninės kopos), jau iš tolo (mat Dzūkijos pušynai paprastai reti, žemo skalsumo) regi vaizdą, vertą dailininko teptuko ar poeto plunksnos: ant baltos, tarytum sniegu apsnigtos, smėlio kalvos ošia pušys, kurių kamienai taip pat atrodo it sniegu apipustyti. Tas sniegas – tai baltosios kerpės. Šiose baltose pusnyse ant žemės auga šiurės – elninė (Cladonia rangiferina), miškinė (Cladonia arbuscula), žvaigždiškoji (Cladonia stellaris) ir skutuotoji (Cladonia fimbriata). Šiurė yra gausiausia iš kerpių, jos projekcinis padengimas yra apie 15 proc. Nors kerpių salelių šiame pušyne ir yra daug, tačiau vidutiniškai samanų-kerpių dangoje jų aptinkama maždaug po lygiai. Iš samanų dažniausios dvyndantės (Dicranum undulatum) ir paprastosios šilsamanės (Pleurozium schreberi). Samanų-kerpių danga tanki, vidutinis projekcinis padengimas yra apie 65 proc., o žolių-krūmokšnių danga labai reta, brandžiuose medynuose jos projekcinis padengimas sudaro vos 1–3 proc. Žolių-krūmokšnių arde dažniausia bruknė (Vaccinium vitis-idaea), šio ardo projekcinis padengimas yra apie 0,7 proc. Be jų, kerpiniame pušyne gana dažnai pasitaiko vienų iš medingiausių Lietuvos augalų – šilinių viržių (Calluna vulgaris), į bruknes panašių miltinių meškauogių (Arctostaphylos uva-ursi), avininių eraičinų (Festuca ovina) kerelių, paprastųjų rykštenių (Solidago virgaurea) su aukso spalvos žiedynų šluotelėmis (iš čia kilęs ir augalo lotyniškas pavadinimas – lot. virga aurea – auksinė rykštė, vytelė). Šiam miško tipui identifikuoti didžiausią indikatorinę vertę turi ne tik kerpės, bet ir žolės, ypač skėtinė vanagė (Hieracium umbellatum), jos projekcinis padengimas yra vos 0,3 proc. Šis daugiametis žolinis augalas, kurio geltonų žiedų (žydi birželio–liepos mėn.) graižai šakų viršūnėse sudaro skėčiukus, ypač mėgsta sausus, nederlingus dirvožemius ir gerai apšviestas vietas.

Daugiau skaitykite „Žurnale apie gamtą“ Nr. 2014-4/5 (64/65).

Šiame numeryje dar skaitykite:

Numerio fotoreportažas

Žvirblinė pelėda – kamuoliukas aukso akimis

Gamtos fotografija

Inesa ORANSKYTĖ. Dalia Račkauskaitė: užbūrė paukščių pasaulis

Po paukščio sparnu

Vidmantas ADOMONIS. Andinis kondoras: mitai ir tikrovė

Problemos ir aktualijos

Bronius ŠABLEVIČIUS. 40 metų be pagrindo po kojomis

Gintarė ŽALKAUSKAITĖ. Užtarimo stumbrams – į Europos Komisiją

Romualdas BARAUSKAS. Kodėl mažėja kiškių

Pažink gamtą

Lietuvos miškai – nelyginant vaivorykštė: apie miškus ir jų tipus

1. Pušynėliai baltųjų kerpių pusnynuose, arba kerpšiliai

Eduardas BUDRYS. Lakštasparnis pjūklius: ar ši žiogų rūšis Lietuvoje plinta?

Sigutis OBELEVIČIUS. Lietuviškų ūmėdžių šeimyna (II)

Inesa ORANSKYTĖ. „Lietuvos paukščiai Aukštaitijos nacionalinio parko gamtoje“: gamtininko duoklė ateities ornitologams

Gamtos įdomybės

Romualdas ŽILINSKAS. Kaip neršia žuvys

Raudonieji lapai

Griežtai saugomos rūšys: krokinis minkštenis, paprastasis taukius, ežerinė slepišerė, gauruotasis gvazdikas

Veikla

Jaunųjų miško bičiulių sambūris: reikalingi gamtai

Troškūnų miško bičiuliai varžėsi Vokietijoje

Miško bičiulių tiriamieji darbai

Skaitytojai rašo

Aleksejus SOKOLOVAS. Šeimininkai grįžo namo

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 963

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai