Peržiūrėta 2707

Žiema mano akimis

Žengiu į mišką baltą, sniege pėdučių pilna, tarp eglių šmėsčioja stirnaitės, o medyje genys tuksena. O kiek toliau, tolumoje būrys šernų mažų ir didelių. Jei eit mišku tolyn gilyn, kol prieini palaukę, ten galima sutikt briedžiuką, paliktą mamos. Grįžtu namo keliais kitais per mišką tankų. Tiesa, aš pavargstu ir rūpesčių turiu, bet man smagu ir baltos snaigės krenta pasveikindamos mane. Viena kita jau pagauta, prisiminimas apie žiemą. Namie prie lango sėdžiu, arbatą aš geriu, o ten lauke, kur lesykla, po vieną renkasi kiti draugai – zylutė, va ir genys, o kėkštas pikts taip žiūri į mane, gal jam arbatos man pasiūlyt. Žiema balta šalta, bet ji vis džiugina mane.


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 963

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai