Peržiūrėta 2963

Vienas rečiausių pasaulyje vandens augalų auga Aukštaitijoje

Kas savaitę pasaulyje išnyksta apie 20 augalų ir gyvūnų rūšių – skelbiama interneto tinklalapiuose. Vadinasi, per metus teoriškai mūsų biologinė įvairovė nuskursta maždaug 1 040 rūšių. Kokią dalį iš šio skaičiaus sudaro augalai, sunku pasakyti. Mat suskaičiuoti augalus kur kas sudėtingiau nei paukščius, žinduolius ar kitus gyvūnus, ypač jeigu jie yra labai reti.

Retiems augalams – saugomos teritorijos

„Paukščius identifikuoti yra paprasčiau – juos matai, girdi. Ir paukščių stebėtojų labai daug. Augalų populiacijos gausumą nustatyti nepalyginamai sunkiau. Ir ne tik dėl to, kad jais besidominčių yra mažiau. Vienais metais augavietėje jų gali būti, kitais – jau ne. Bet tai nereiškia, kad jie išnyko. Galbūt pasitaikė vėlyvas pavasaris arba jiems dygti sutrukdė kitos nepalankios klimato sąlygos, arba tais metais augalas tiesiog nežydėjo“, – sako gamtos fotografas, „Žurnalo apie gamtą“ redaktorius Romualdas Barauskas. Toje pačioje augavietėje kai kurie augalai gali sužydėti tik po 10 metų. Pavyzdžiui, gegužraibinių šeimos augalų sėklos gyvybingos būna net 80 metų. Pasisėjusios tankiame jaunuolyne jos nedygsta, o štai po 50 metų, susidarius palankioms sąlygoms, ima ir išauga.

Gegužraibinių šeimos augalų Lietuvos raudonojoje knygoje yra 29 rūšys. Viena jų yra laikoma visoje Europoje nykstančia rūšimi ir įrašyta į Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomų rūšių II priedą. Tai plačialapė klumpaitė, žydinti bene gražiausiais ir didžiausiais žiedais iš visų šalyje augančių gegužraibinių. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 30 šios rūšies populiacijų, tačiau daugelyje jų auga tik pavieniai augalai. Visoms Europos Bendrijos svarbos rūšims saugoti steigiamos „Natura 2000“ teritorijos.

Mažėja tinkamų buveinių

„Plačialapė klumpaitė Lietuvoje nyksta dėl to, kad mažėja joms augti tinkamų natūralių miškų. Šiam gegužraibinių šeimos augalui reikalingos kalkingų dirvožemių augavietės. Tokių vietų šalyje nedaug, bet yra. Augalų aptinkama Vilniaus, Trakų, Alytaus, Varėnos, Zarasų rajonuose, taip pat Panevėžio miškuose, Pakruojo rajone. Europoje natūralių miškų, tinkamų šiems augalams, dar mažiau, o kai kur ir visai nebelikę“, – teigia R. Barauskas.

Šiems augalams reikia šviesos, todėl jų augavietėse būtina paretinti medžius, neleisti susiverti jaunuolynui. Augalas nyksta plynai iškirtus medynus, ugdant grynus spygliuočių medynus, įveisiant spygliuočių plantacijas. Deja, pasitaiko ir mėginimų plačialapes klumpaites persodinti į sodybas ar neatsispyrus žiedų grožiui jas skinti.

Pasak gamtininko, neretai augalams kenkia pastaraisiais metais skatinamas miškų želdinimas, miško aikščių, pievų apsodinamas. Nemažai retų augalų yra reikalingos miško pievos. Pastaruoju metu tokių vietų mažėja, ypač Dzūkijoje. Tinkamos buveinės nyksta ir dėl to, kad kaimuose laikoma mažiau gyvulių, pievos, kuriose anksčiau buvo ganyklos, užželia mišku.

Retmės, sausos miško pievos reikalingos kitai Europos Bendrijos svarbos rūšiai smiltyniniam gvazdikui. Ypač tokių buveinių mąžta Europoje, kur daug šalių šis augalas apskritai yra išnykęs.

Šalyje – 15 Europos Bendrijos svarbos augalų

Lietuva daugumai augalų, įrašytų į Raudonąją knygą ar saugomų pagal tarptautinius susitarimus, yra paplitimo pakraštys, todėl čia jie yra natūraliai reti. Kiti yra žemapelkių augalai, kurių mažėja dėl pasausintų žemapelkių. Dar kiti nyksta dėl to, kad jiems taip pat dėl žmogaus veiklos lieka vis mažiau tinkamų augaviečių, pavyzdžiui, natūralių pievų ir kitų natūralių buveinių.

Šalyje aptinkama 11 retų Europos Bendrijos svarbos induočių augalų rūšių, saugomų pagal Buveinių direktyvos II priedą. Be jau minėtų plačialapės klumpaitės ir smiltyninio gvazdiko, tai pūslėtoji aldrūnė, mažasis varpenis, dvilapis purvuolis, lankstusis plukenis, vėjalandė šilagėlė, pelkinė uolaskėlė, plikažiedis linlapis, baltijinė dirvuolė.

Dar viena Europos Bendrijos svarbos rūšis – širdžialapė kaldezija – šiandien mūsų šalyje laikoma išnykusia. Lietuvos raudonosios knygos (2007) duomeninis, XX a. ji buvo aptikta dviejose vietovėse 1947 m. ir 1957 m. Rasti šių augalų dar galima tikėtis Pietų Lietuvos ežeruose.

Buveinių direktyvos II priedo sąraše yra ir 3 Lietuvoje aptinkamos samanos: žalioji dvyndantė, žvilgančioji riestūnė, žaliasis sėmainis.

Viena didžiausių buveinių Europoje

2001 m. Aukštaitijoje telkšančiame Rūžo ežere aptikta pagal Buveinių direktyvą saugomos pūslėtosios aldrūnės populiacija. Šiuo metu tai viena didžiausių šių augalų populiacijų Europoje. Nors pūslėtoji aldrūnė paplitusi beveik visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės ir Pietų Ameriką, tačiau tai vienas rečiausių vandens augalų pasaulyje. Europoje yra maždaug pusė rūšies populiacijų, bet nemaža dalis jų senos ir daugumoje vietovių jau seniai išnykusios.

Šiandien senajame žemyne rūšis yra išlikusi kiek daugiau nei 50 vietų. Lietuvoje pūslėtoji aldrūnė aptikta tik rytinėje šalies dalyje – keturiuose Ignalinos rajono ežeruose: Alksno, Apvardų, Dysnų ir Rūžo.

Pagrindinėje nuotraukoje – pūslėtoji aldrūnė.

Romualdo Barausko nuotraukos

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ internetiniai vartai“, Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076.

 

One of the rarest water plants in the world grow in the Highlands of Lithuania

Internet websites announce that approximately 20 species of plants and animals become extinct every week. This means that theoretically, every year, approximately 1 040 species fall into decline. It is hard to say what percentage of this number goes to plants because counting plants is much more complicated compared to counting birds, mammals and other animals, especially if they are rare.

Protected territories for rare plants

“Identifying birds is easier because you can see them and hear them. And there are many bird observers. Plant population is much more difficult to identify. And this is not because there are less people interested in this area. During some years you can see those plants in their natural habitats, and the next year they can be absent. But his does not necessarily means they are extinct. Maybe it was due to late spring or other unfavourable climate conditions, or maybe the plant just did not bloom that year”, – says Romualdas Barauskas, nature photographer and the editor of the magazine “Žurnalas apie gamtą”. Some plants can only bloom after 10 years in the same habitat. For example, orchid family seeds can be viable even for 80 years. After seeding in among dense young stands they cannot grow but after 50 years, provided favourable conditions you may see them growing.

There are 29 species of orchid family plants included in the Red Book of Lithuania. One of then is considered to be a European-wide endangered species and listed in the Annex 2 of the European Union Habitats Directive. It is lady's-slipper orchid, which is probably the most beautifully blooming orchid flower of all the orchid family plants found in our country. More than 30 populations of this species are found in Lithuania, but in the majority of them grow only individual plants. Natura 2000 areas are established to protect the species of the European Community significance.

Decreasing number of suitable habitats

Lady’s-slipper orchid is becoming extinct in Lithuania due to deceasing natural forests that are suitable for the flowers to grow. This orchid flower needs calcareous habitats. There are very few such places but there are some. These plants are fount in the districts of Vilnius, Trakai, Alytus, Varėna, Zarasai, also in the forests of Panevėžys and Pakruojis. In Europe, there are even fewer natural forests, suitable for these plants to grow, and in some regions they are completely deceased”, – said Barauskas.

These plants need light, therefore, it is necessary to thin out the trees and prevent from thickening. The plant is starting to decease after clearing out the stands and developing pure conifer stands and planting conifer plantations. Unfortunately, there have been attempts to transplant these flowers into homesteads or to pick flowers surrendering to the beauty of the blooms.

According to the nature scientist, often plants are harmed by afforestation, and planting the clearings and meadows with trees which is especially promoted during the last few years. For many rare plants forest meadows are required. Recently the number of such places is declining, especially in Dzūkija. One of the reasons is that village people keeps less animals, and the meadows that were used to be used as pastures overgrow with forests.

Clearings, dry forest meadows are also necessary for still another important species in the European Community - Sand Pink. The number of such habitats is especially decreasing in Europe, and the plant is extinct in the majority of the countries.

15 plants of European Community importance in our country

Lithuania for the most of the plants included in the Red Book or protected under other international agreements is on the limit of their distribution area; therefore they are naturally rare here. Others are mire plants which are decreasing due to drained mires. Still other species decease due to human activity as a result of which the number of suitable habitats, e.g. natural meadows and other natural habitats is decreasing.

In our country, there are 11 rare vascular plant species of European Community importance that are protected under the Annex 2 of the Habitats directive: beside the above-mentioned Lady’s-slipper orchid and Sand Pink, we can mention waterwheel plant, little grapefern, yellow widelip orchid, nodding waternymph, pasqueflower, marsh saxifrage, Thesium ebracteatum, and agrimony.

Still another species of European Community importance – Caldesia parnassifolia– is considered to be extinct in our country. According to the data of the Lithuanian Red Book (2007), it was noticed in two locations in 1947 and 1957. There is a hope to find these plants in the lakes of Southern Lithuania.

Annex No. 2 of the Habitats Directive contains 3 types of moss found in Lithuania: dicranum moss, hamatocaulis moss, and buxbaumia moss.

One of the largest habitats in Europe

In 2001, a currently largest European population of waterwheel plant protected under the Habitats Directive was found in the lake of Rūžas located in the Highlands of Lithuania. Although waterwheel plant is found in various part of the world, except for Northern and Southern America, it is considered to be one of the rarest water plants in the world. Almost one half of the total population is located in Europe, however many habitats are old and the plants are already extinct in the majority of locations.

Today in the old continent the species is preserved in a little more than 50 locations. In Lithuania, waterwheel plant was found only in the Eastern part of the country – four lakes of Ignalina region, i.e. lakes of Alksnas, Apvardai, Dysnai and Rūžas.

In the main photo – waterwheel plant.

Photo by Romualdas Barauskas

The article prepared implementing the project No. VP3-1.4-AM-09-K-01-076 “The Internet Gates for the European Network of Protected Areas Natura 2000” funded by the Regional Development Fund and the State of Lithuania.


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 912

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai