Peržiūrėta 2588

Viena rečiausių vabalų rūšių – Kauno centre

Vabalai sudaro maždaug ketvirtadalį visų žemėje gyvenančių gyvūnų rūšių. Tai pats gausiausias pagal atrastų rūšių skaičių būrys ir tarp vabzdžių, ir visoje gyvūnų karalystėje. Pasaulyje jų yra apie 350 tūkst. rūšių ir šis skaičius nuolat keičiasi, nes atrandama vis naujų. Lietuvoje gyvena apie 3 500–3 600 rūšių. Deja, nemažai pasaulio vabalų jau yra išnykę, virš kai kurių – kybo Damoklo kardas.

Nyksta dėl žmogaus intereso

Lietuvos teritorijoje aptinkamos septynios pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą saugomos vabalų rūšys. Vienas rečiausių ne tik mūsų šalies, bet ir Europos vabalų – niūriaspalvis auksavabalis, arba šerdvabalis.

Didžiąją laiko dalį šis vabalas praleidžia pūvančioje medienoje, stiebų kiaurymėse ar po žieve senuose plačialapiuose medžiuose. Jis gali gyventi stovinčiuose mažiausiai 150–200 metų amžiaus medžiuose. Vabalo vystymosi ciklas labai savitas. Patelės medžių drevėse padeda apie 30 kiaušinėlių. Išsiritusios lervos jose vystosi apie trejus metus, misdamos drėgna trūnijančia mediena.

Lietuvoje natūralių miškų, kuriuose vis dar augtų kelių šimtų metų medžiai, tinkantys šiems vabalams gyventi, nedaug, o Vakarų Europoje tokių miškų nebelikę.

„Beveik visos saugomos vabalų rūšys yra susijusios su trūnijančia mediena. Dėl to ir kyla bėdų, nes miškuose vis mažiau senų medžių“, – sako entomologas Romas Ferenca. Mokslininko manymu, gamtininkui miškas – tai ekosistema, kur auga įvairaus amžiaus, įvairios struktūros, įvairios sudėties miškas, o miškininkui – tai dirbtinai sukurta buveinė, kurioje turėtų augti vienodo amžiaus, vienodos sudėties medynai, gražiai, tvarkingai eilėmis susodinti medžiai, kurie išretinami, o sausuoliai šalinami. Vaizdžiai tariant, toks miškas labiau primena bulvių ar burokų lauką. R. Ferencos teigimu, tokiuose miškuose nebelieka vietos biologinei įvairovei, taigi iš esmės rūšys nyksta dėl žmogaus intereso.

Kirtimų žala

Lietuvoje medynai buvo kertami visais laikais, tačiau anksčiau buvo renkamasi, kokie medžiai yra tinkami kirsti, ir tik jie būdavo kertami. Tokie kirtimai, kurie šiandien vadinami atrankiniais, nepadarydavo žalos visai ekosistemai. Dabar dažniausiai kertama plynai. Pasak entomologo, paprastai vabalams tinkamų medžių lieka tik tose vietose, iš kur sunku ir brangu išgabenti medieną (upės slėniuose, šlaituose, griovose ir pan.).

„Kaune didžiausia biologinė įvairovė yra Nevėžio, Nemuno, Jiesios slėniuose. Prie šių upių sudėtinga patekti su kirtimo technika, tad pramoninė miškininkystė čia neįmanoma. Dėl to tokiose vietose ir struktūra, ir medyno amžius, ir sudėtis labai įvairi“, – sako R. Ferenca.

Nors sparčiai tobulėjant technikai kirtėjams, atrodo, greitai nebeliks jokių kliūčių, tačiau mokslininkas nusiteikęs optimistiškai: „Mąstymas keičiasi. Vis daugiau žmonių supranta, kodėl reikia rūpintis biologine įvairove, kodėl reikia saugoti vabalus ar kitus gyvūnus, o svarbiausia – jų buveines.“

Gyvena miesto viduryje

Lietuvoje niūriaspalviams auksavabaliams saugoti yra išskirta 11 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST), kurios yra įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Viena iš tokių teritorijų yra pačiame laikinosios sostinės centre – tai Kauno ąžuolynas.

„Ąžuolynas ir Vytauto parkas – pagrindinės niūriaspalvio auksavabalio buveinės Kaune. Vytauto parkas taip pat yra saugoma teritorija, tačiau neįtraukta į „Natura 2000“ tinklą. Nors, mūsų duomenimis, šiame parke populiacija yra gerokai gyvybingesnė negu Ąžuolyne“, – sako entomologas R. Ferenca.

Mokslininko teigimu, nežinia kaip Kauno ąžuolyno niūriaspalvių vabalų populiaciją paveikė prieš kelerius metus praūžusi vėtra: „Kokią įtaką – teigiamą ar neigiamą – vėtra padarė šiems vabalams – dar neaišku. Žmonėms atrodo, kad išvertus medį, kuriame gyveno vabaliukai, bus blogai, bet kai kurie vabalai dar galėjo spėti išsivystyti. Tačiau gyventi jie gali tik stovinčiuose medžiuose, nes jiems reikalingas tam tikras drėgmės režimas, tam tikra temperatūra.“ Jeigu medis guli ant žemės, žiemą ant jo lyja, sninga, tada keičiasi drėgmė, medieną apninka grybeliai ir medis pradeda pūti. Toks medis šiems vabalams gyventi netinka.

Unikali buveinė

Niūriaspalvis auksavabalis – šilumamėgė rūšis. Šiems vabalams ypač tinka retas miškas, kuriame medžiai vienas nuo kito auga netoli ir yra išlikusių pavienių senų ąžuolų.

Būtent tokia buveinė yra Kauno ąžuolynas ir Vytauto parkas. „Labai įdomu, kad Kaune, urbanizuotoje teritorijoje, miesto viduryje, išlikusiame nedideliame seno ąžuolyno fragmente šių vabalų išliko. O išliko jų dėl to, kad teritorija yra šienaujama, šiek tiek praretinta – vienas kitas medis iškirstas, neužpavėsinta, neužtamsinta, todėl čia pakanka šilumos. Šiai rūšiai tokios sąlygos tiesiog puikios“, – sako entomologas.

Miesto centre išlikęs toks senas ąžuolynas yra unikalus reiškinys. Tokio amžiaus, tokios sudėties ąžuolyno, ko gero, nėra nė viename Europos mieste. Seno ąžuolyno fragmentų Kaune yra ir kitose vietose. Niūriaspalvių auksavabalių entomologas bandė ieškoti Aukštuosiuose Šančiuose prie karių kapinių. Nors čia medžiai tokio pat amžiaus kaip ir Kauno ąžuolyne bei Vytauto parke, nes kadaise tai buvo vienas medynas, tačiau šiame rajone nieko nepavyko aptikti. Aukštuosiuose Šančiuose labai tankus pomiškis, yra tik vienas, kitas takas. Toliau jau prasideda Nemuno šlaitas, kuris yra užžėlęs, pomiškyje auga juodalksniai, lazdynai, todėl čia beveik neprasiskverbia saulė. Tokiame miške niūriaspalviai auksavabaliai jau negali gyventi.

Įsikišo vietinė bendruomenė

Niūriaspalvių auksavabalių aptikta ir Romainių ąžuolyne. Vabalai įsikūrę medžiuose, augančiuose visai netoli šlaito. Kad ši populiacija išsiplėstų, šlaite reikėtų šiek tiek paretinti pomiškį, tada medžiai būtų apšviečiami iš visų pusių ir šildomi kaip Kauno ąžuolyne. „Senas medis, pakankamai šviesos ir šilumos – pagrindinės sąlygos, reikalingos šiai retai rūšiai gyvuoti“, – tvirtina R. Ferenca.

Beje, prieš kelerius metus Romainių niūriaspalvių vabalų populiacijai buvo kilusi grėsmė – buvo norima iškirsti senus ąžuolus ir jų vietoje statyti gyvenamuosius namus. Romainių ąžuolus ir retą rūšį išgelbėjo neabejinga vietos bendruomenė. Prieš trejus metus Romainių ąžuolynas paskelbtas „Natura 2000“ teritorija.

Pavienių niūriaspalvių auksavabalių aptinkama ir apie Kauną, Kaišiadorių rajone prie Kauno marių, taip pat kitose Lietuvos vietose.

Saugoti reikia buveinę

Niūriaspalviai auksavabaliai gali gyventi ne tik stovinčiuose senuose drevėtuose medžiuose, bet ir aukštesniuose kelmuose, pavyzdžiui, aukštai nulūžusio ąžuolo. Vabalai įsikuria tik drevėtame medyje, drevė gali būti 5, 10 ar 15 metrų aukštyje. Pagrindinis požymis, pagal kurį galima atskirti, ar ąžuole yra šių vabalų, – lervų ekskrementai. Jie labai savitos formos, stambūs. Lervos minta tik pūvančia mediena, todėl paprastai apie ąžuolą, kuriame jų yra, būna krūvos ekskrementų.

Kartais niūriaspalvį auksavabalį galima supainioti su marmuriniu auksavabaliu, nes šios rūšys labai dažnai kartu gyvena tame pačiame medyje. Abiejų rūšių ekskrementų forma šiek tiek skiriasi, todėl reikia būti dėmesingiems. „Kol perpratome, kaip šių vabalų ekskrementus atskirti, esame porą kartų suklydę. Paskui, žinoma, pasitaisėme. Apskritai tai gana sudėtinga“, – teigia R. Ferenca.

Šių vabalų galima aptikti nebūtinai miške. Kartais užtenka ir viduryje dirbamo lauko palikto vieno ąžuolo. Švedų entomologų atliktų tyrimų duomenimis, viename medyje gali gyventi kelios niūriaspalvių auksavabalių kartos. Tame pačiame medyje vabalų galima rasti 18–20 metų.

„Išsaugodami seną drevėtą medį arba jų grupę, ilgam šiai retai rūšiai galime užtikrinti buveinę. Kitaip tariant, reikia saugoti ne pačią rūšį, o buveinę. Taip saugome ne tik vieną rūšį, bet ir daugybę kitų, visą biologinę įvairovę“, – sako entomologas R. Ferenca.

N. Žitkevičiaus ir B. Šablevičiaus nuotraukos

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ internetiniai vartai“, Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076.

One of the rarest beetle species - in Kaunas center

Beetles amount to approximately a fourth of all living animal species on earth. It is the most numerous order of discovered number of species both among beetles and in the whole kingdom of animals. There are about 350 thousand species in the world and this number grows constantly as new species are discovered. In Lithuania we have approximately 3500 - 3600 species. Sadly, but quite a number of beetle species have disappeared, the sword of Damocles is hanging over some of the species.

Human interest contributes to disappearing of species

On the territory of Lithuania seven beetle species have been discovered, which are now under protection of the Habitats Directive of the European Union. One of the rarest beetles not only in our country, but in Europe as well - is the hermit beetle or Russian leather beetle.

Most of the time this beetle is found in decaying timber, trunk cavities or under the bark of old broad-leaved trees. It may live in trees of at least 150-200 years. Development cycle of this beetle is unique. Females lay about 30 eggs in tree cavities. It takes about three years for hatched larvae to develop feeding on moist decaying timber.

In Lithuania we have a few native forests with trees of several hundred years of age suitable for life activity of these beetles, whereas none of these forests are left in Western Europe.

‘Almost all protected beetle species feed on decaying timber. Therefore problems arise, as there are less and less of old trees left in the forests’, - says entomologist Romas Ferenca. In the opinion of a scientist a forest for the naturalist is an ecosystem with growing trees of various age, structure and composition, whereas the forester perceives it as artificially made environment of  neatly planted trees of the same age, structure, which is thinned out, dead-standing trees removed. Figuratively speaking this forest mostly reminds of a potato or beetroot field. According to R. Ferenca these forests do not contribute to biological diversity, therefore species technically vanish because of human interest.

Harm of clearing

In Lithuania tree plantations have been cut down at all times with the only difference that earlier people used to be more selective of what kind of trees they cut down. This clearing which today is called selective made no harm for the whole of ecosystem. Today the trees mostly are cut down to the roots. As explained by the entomologist usually trees suitable for beetles remain in locations where the timber is difficult and expensive to be removed from (in river valleys, on slopes, in ditches, etc.).

‘In Kaunas the widest biological diversity is observed in the valleys of Nevežis, Nemunas and Jiesia. These rivers are difficult to access therefore industrial forestry is impossible here. So in such places the structure and age of the trees as well as composition is very much diverse’, says R. Ferenca.

Though with rapid engineering development choppers will face no barriers in the near future, but the scientist is being optimistic: ‘Thinking changes. More and more people comprehend why biological diversity is so important, why we have to protect the beetles or other animals, and the most important - their habitats.’

Living in the center of the city

In Lithuania we have 11 territories (BAST) important for habitat protection of the hermit beetle, which are included into the network of European Union protected territories “Natura2000”. One of these territories is located in the very center of a provisional capital - Kaunas Oak Wood.

‘Oak Wood and Vytautas Park are primary habitats of the hermit beetle in Kaunas. Vytautas Park is also a protected territory, however it has not been included into “Natura2000” network. Though as far as we know beetle population in this park is more viable than in the oak wood’, says entomologist R. Ferenca.

According to the scientist it is still unclear what consequences on population of the hermit beetle in Kaunas Oak Wood had the storm that raged a couple of years ago: ‘What influence - positive or negative - the storm had on these beetle - is yet unknown. People may think that a cut tree is bad for the beetles that lived in it, but some beetles could have nevertheless developed. However they may live in growing trees only as they need specific moisture and temperature to be maintained.’ If the tree lies on the ground, it is rained and snowed on in winter therefore the moisture level changes and fungus appear on timber, decaying processes start. This tree is no longer good for these beetles.

Unique habitat

Hermit beetle is a warm-loving species. These beetles for living mostly choose rare forest with trees growing not far from each other, with remaining single old oaks.

Exactly this habitat has preserved in Kaunas Oak Wood and Vytautas Park. ‘Of great interest is that in Kaunas, on urbanized territory, in the center of the city, in the remaining fragment of the old oak wood these beetles survived. They managed to survive because the hay is cut on this territory, it is slightly thinned out, some trees are cut down, the area is neither shaded, nor shadowed, therefore it provides sufficient amount of warmth. These are perfect conditions for this species', - says the entomologist.

Retained old oak wood in the center of the city is a unique phenomenon. Most probably there are no oak wood of this age and composition in any of European cities. Old oak wood fragments in Kaunas are present elsewhere as well. The entomologist attempted to find the hermit beetle in the Upper Shanchai near the military cemetery. Though age of the trees here is the same as in Kaunas Oak Wood and Vytautas Park, as it was the same tree plantation, but he failed to discover anything in this region. The underbrush of Upper Shanchai is very dense with only one or two tracks. Further starts the treed slope of Nemunas, the underbrush is rich in black alder, nut-tree, this area is almost impenetrable for the sun. The hermit beetle may not live in this kind of wood.

Local community interfered

The hermit beetle was found in the Romainiai oak wood. Beetles settled in trees growing not far from the slope. For this population to expand the slope needs to be thinned out a bit, then the trees would be exposed to light on every side and warmed as in Kaunas Oak Wood. ‘An old tree, sufficient amount of light and warmth are essential conditions for survival of this rare species', states R. Ferenca.

Moreover several years ago the population of the hermit beetle in Romainiai wood was threatened as all old oaks were intended to be cut down to build dwelling houses instead. Romainiai oaks and rare species were saved by unindiffirent local community. Three years ago Romainiai oak wood was declared a territory of “Natura2000”.

Single species of the hermit beetle are observed near Kaunas, in Kaišiadorys region, near Kauno marios as well as in other places of Lithuania.

The habitat shall be protected

The hermit beetle may live not only in growing old hollow trees, but in high stubs as well, for instance in an oak tree broken at high level. Beetles settle only in hollow trees with cavities 5, 10 and 15 meter high. Primary feature to distinguish whether the beetles live in this tree is larva excrements. It has specific bulky shape. Larvae live on decaying timber therefore you may find piles of excrements around the oak they live in.

Sometimes the hermit beetle may be taken for Potosia lugubris as these species often live in the same tree. Excrement shape of both species differs a little therefore you need to be very careful. ‘Until we learned how to distinguish excrements of these two beetles, we made several mistakes. Later, of course, we improved. Generally, it is very difficult’, - states R. Ferenca.

These beetles may be found elsewhere than a forest. Sometimes one oak in a field may be enough. According to research data conducted by Swedish entomologists several generations of the hermit beetle may live in one tree. Beetles of 18-20 years old may be found in one tree.

‘By leaving an old hollow tree or a group of them we provide natural habitat for this rare species for a long time. In other words we have to protect the habitat, not the species. Thus we will protect more species, the whole biological diversity’, - says entomologists R. Ferenca.

The article prepared implementing the project No. VP3-1.4-AM-09-K-01-076 “The Internet Gates for the European Network of Protected Areas Natura 2000” funded by the Regional Development Fund and the State of Lithuania.


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 905

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai