Peržiūrėta 1491

Vasaros rūkai

Kaip gera kartais turėti tik vieną draugą ar kolegą, kurio hobis sutaptų su manuoju. Atrodė, kad taip niekad nenutiks. Bet... vienąkart sulaukiu skambučio iš mūsų fotoklubo nario Vytenio Skroblo. Sako, nori važiuoti į gamtą žvėrelių patykoti. Nudžiugau. Pagaliau išsipildys mano svajonė, – pagalvojau viena sau. Ir neapsirikau. Mudu abu neblogai pažįstam gamtą, žinom kai kurių gyvūnų elgseną ir galim išlaukti tyliai, kelias valandas tūnodami slėptuvėje, natūralioje (daugiausia – krūmuose). Įsiklausom į įvairius garsus, išgirstam mažiausią šakelės trakštelėjimą. Pievose mus linksmina žiogai, griežlės užtraukia savo giesmes su pertraukom, taip vis dairydamiesi sulaukiam stirnų, zuikių, gervių... Dažnai jie tolokai nuo mūsų pasirodo, tai belieka tik gėrėtis jais. O kai pakyla rūkas, grožimės juo ir spragsim fotoaparatais. Nors ir sušlampam nuo ryto rasos, bet, pasisėmę energijos, pakvėpavę švariu miško oru, laimingi grįžtame namo. Jau keturiose fotomedžioklėse buvau su kolega. Jam esu labai dėkinga ir už keliones, ir už draugiškus patarimus, juk mokomės visą gyvenimą. Itin sužavėjo Vištyčio apylinkių rūkai. Pramigę ketvertą valandų, nes vakare irgi keliavome, ankstų rytą kėlėmės ir... link Vištyčio. Ryto vėsa išsklaidė miegus kaip saulės spinduliai išsklaido rūką... Noriu su visais Jumis pasidžiaugti tuo mažyčiu gamtos stebuklu.


Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 963

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai