Peržiūrėta 1926

Varna ir džiovintas karvės „tortas“

Išaušo ankstyvas birželio rytas, nors tikėjausi, kad bus saulėta, bet ir vėl teko nusivilti (jau taip kelintą rytą iš eilės, atsikeli ir išvysti dangumi plaukiančius niūrius debesis). Bet kaip sakoma, viltis durnių motina, išsirangai iš lovos, susirenki įrangą ir patrauki į mėgstamus medžioklės plotus, su  mintim, kad  įdienojus pasirodys saulė.

Atvykstu į savo mėgstamą vietelę, tai sekli kūdra visai netoli Nemuno, nuo upės ją skiria gal kokių dvidešimties metrų pločio smėlėta pakrantė. Prieš akis atsiveria gan puiki panorama, lėtai tekantis senelis Nemunas, kitoje upės pusėje matosi medžiais apaugęs Kukarskės piliakalnis, o dar toliau stačiais, griūvančiais šlaitais Sudargo piliakalnis.

Greitai tarp žolių pasidarau aikštelę, susimontuoju slėptuvę ir patogiai įsitaisau. Pradeda slinktis ilgos laukimo valandos. Po poros valandų pagaliau pasigirsta pilkojo garnio džeržgiantis balsas, jau tikėjausi, kad nutūps prie mano balos, bet deja... Dar po kelių akimirkų, visai netikėtai pasirodo mažoji žuvėdra ir pradeda žvejoti seklioje kūdroje (ir kaip jos sprando nenusisuka nerdamos į vandenį, nes vietomis  gylis 10, 15 cm) , išpleškinu visą seriją, bet nepavyksta padaryti nė vieno normalaus kadro (kur ta saulė!).

Matau, kad nieko gero nebus tai po truputį pradėjau rinktis daiktus, jau buvau bededąs į kuprinę fotoaparatą, kai pro slėptuvės langelį pastebėjau smėlėta pakrante kėblinančią varną, nusprendžiau jos nebaidyti ir palaukti, kol praeis, bet ji sustojo ir pradėjo kažką intensyviai apžiūrinėti. Netrukus tą daiktą pagriebė savo storu snapu ir atplėšė nuo žemės, o ten pasirodo sudžiūvęs karvės „tortas“. Varna savo laimikį pradėjo tampyti po pakrantę – tai pakelia, tai nuleidžia, bando jo atsilaužti, vienu momentu  iš to džiaugsmo net pradėjo vartaliotis. Dar nebuvo tekę matyti, kad taip varna  elgtųsi.


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 963

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai