Peržiūrėta 3171

Pažintis su pelėdomis

Taip sutapo, kad įsigijęs sodybą, tų pačių metų žiemą perskaičiau laikraštyje, jog į miestą priklydo ir susižeidė uralinė pelėda.Ten dar buvo parašyta, kad jos beveik neturi ir lizdaviečių. „Paguglinęs“ internete ir pasidomėjęs, kas tai per paukštis, iš karto supratau, kad turiu padėti tokiam didingam paukščiui.

Netrukus buvo sukalti ir įkelti pirmieji inkilai. Beliko laukti pavasario ir stebėti situaciją. Inkilai buvo netoli namo, todėl galėjau su žiūronais stebėti inkilus. Tačiau apie inkilus jokio veiksmo nevyko, o tai labai mane liūdino. Tačiau maždaug apie birželio pradžią pamačiau ant inkilo briaunos tupint pelėdą. Labai apsidžiaugiau, nors šiek tiek liūdino faktas, kad tai ne uralinė, nes matėsi, kad mažesnė.Na, ne uralinė, bet vis tiek pelėda. Beliko laukti, kad ji rastų sau porą.

Ilgai laukti nereikėjo – jau kitą dieną inkile matau dvi pelėdas. Čia aš jau mane apėmė euforija: vadinasi, bus ir pelėdžiukų, o aš su inkilo konstrukcija ir vieta neprašoviau. Gandas apie mano pelėdas greitai pasklido po kaimą. Kitą vakarą kaimynas atvažiuoja į svečius pažiūrėti pelėdų. Sėdime balkone, pasidėję žiūronus, šnekučiuojamės ir laukiame jų pasirodant. Matau, kad inkile vėl kažkas pasirodė, todėl skubiai duodu žiūronus kaimynui. Na, jis maloniai nustebintas ir gėrisi vaizdu, bet matau, kad jis sutrikęs, ir sako:

– Kęstuti, ten ne dvi pelėdos, o trys.

Na, aš pajuokavau, kad jo regėjimas dar blogesnisnegu mano ir kad turėtų geriau įsižiūrėti. Galop paimu žiūronus – ir iš tiesų matau tris pelėdas inkile. Sutrikau ir aš. Kaip reikėtų tai paaiškinti? Paklausti nėra ko. Mums beanalizuojant situaciją, inkile pasirodo ketvirta pelėda. Tada aš nebeiškenčiau ir išėjau į kiemą, kad iš arčiau tai pamatyčiau. Dabar akivaizdžiai buvo matyti, kad tai pūkuoti jaunikliai pelėdžiukai, kurie savo išvaizda buvo panašūs į kažkokius ateivius.

Nuo šiol jie kiekvieną dieną mane džiugino. Mačiau, kad tampu nuo jų priklausomas. Tik atvažiavęs į sodybą, griebiu žiūronus ir stebiu, ar visi, ar nieko nenutiko. Ramu pasidarydavo tik tada, kada išgirsdavau ir mamytės cypsėjimą. Vadinasi, šeimynai viskas gerai. Taip mes draugavome gal porą savaičių. Bet atėjo diena, kada reikėjo juos ir palydėti. Buvo žiauriai liūdna. Paguoda tik ta, kad mano pirmoji pelėdžiukų vada visa užaugo, jų gyvenimą dalinai įamžinau nuotraukose, kaip tikras pribuvėjas užfiksavau ir jų pirmąsias keliones į gyvenimą :). Bet visą likusią vasarą kažko trūkdavo...


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 966

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai