Peržiūrėta 2591

Paukščių apsaugai svarbių teritorijų istorija Lietuvoje

Europos Bendrijų Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (sutrumpintai – Paukščių direktyva) buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d. Tai pirmasis Europos Sąjungos (ES) teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą ES šalyse. 1981 m. balandžio 6 d. Paukščių direktyva oficialiai įsigaliojo tuo metu ES priklausančiose 10 valstybių.

Pagrindinis Paukščių direktyvos tikslas yra ilgalaikė visų laukinių paukščių rūšių apsauga ES. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę, nustato jų naudojimo taisykles. Ši Direktyva nereglamentuoja dirbtinai Europoje introdukuotų paukščių rūšių apsaugos. Paukščių direktyva taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.

Saugomos teritorijos kuriamos vietovėse, kur nykstantys paukščiai gausiausiai peri ir telkiasi

Lietuvoje aptinkamos 55 Europos mastu nykstančios Paukščių direktyvos I priede įrašytos rūšys. Remiantis direktyvos reikalavimais, vietose, kur nykstantys sparnuočiai gausiausiai peri, turi būti išskirtos ir įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST). Saugomas teritorijas reikia steigti ir vietovėse, kuriose būna gausiausios migruojančių ir žiemojančių paukščių sankaupos.

Teritorijų atranka pradėta 2000-aisiais

Šiandien Lietuvoje yra 82 PAST, kurios užima apie 9 proc. šalies teritorijos. Šių teritorijų atrankos darbų pradžia laikytini 2000-ieji. Tada Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ buvo įsipareigota įsteigti PAST tinklą iki stojimo į ES datos (2004 m. gegužės 1 d.). Įgyvendinti šalies įsipareigojimus buvo patikėta Aplinkos ministerijai. Viena ministerija to padaryti nebūtų pajėgusi, nes neturėjo pakankamai specialistų ir duomenų, todėl 2000 m. kreipėsi pagalbos į mokslininkus ornitologus.

PAST atrankos darbai Lietuvoje buvo koordinuojami pagal Danijos bendradarbiavimo su Rytų Europa aplinkos srityje programos (DANCEE) finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklo įgyvendinimas Lietuvoje“. Pirmiausia buvo analizuojama ir apibendrinama turima informacija apie paukščių gausumą ir paplitimą mūsų šalyje. Vėliau duomenys buvo tikslinami ir pildomi: atliekami papildomi tyrimai gamtoje, kuriuose labai aktyviai dalyvavo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) nariai, pavieniai ornitologai, saugomų teritorijų darbuotojai. Daug informacijos jau buvo sukaupta per ankstesnius tyrimus, ypač sudarant paukščiams svarbių teritorijų (PST) sąrašą (angl. Important Bird Areas (IBA), kuris ir buvo PAST atrankos pagrindas ir labai padėjo siekiant įgyvendinti stojimo į ES keliamus uždavinius.

1996–2000 m. LOD vykdė du PST inventorizacijos projektus mūsų šalyje. Jų metu Lietuvoje buvo atrinktos 57 PST, o rezultatai paskelbti leidinyje „Paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje, 2000“. LOD sukaupti duomenys apie PST buvo tikslinami vykdant papildomus lauko tyrimus teritorijose 2003–2006 m. Atlikus tyrimus, buvo atrinktos 84 svarbiausios nykstančių paukščių perėjimo ir sankaupų vietos mūsų šalyje, kurios aprašytos leidinyje „Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje“ (Raudonikis L., 2004).

Stojant į ES šalyje buvo 39 PAST

Teritorijų atrankai reikėjo ir teisinio pagrindo, todėl, padedant ornitologams, buvo parengti ir aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu patvirtinti nacionaliniai PAST kriterijai, atitinkantys tarptautiniu mastu pripažintus ir Europos Komisijos (EK) aprobuotus BirdLife International parengtus kriterijus. Įsakymas ne kartą buvo keičiamas atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis. Šiuo metu galioja naujas įsakymas „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo“ (aktuali redakcija patvirtinta 2008 m. spalio 13 d.). 2001 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-628, kuriame įtvirtinta nuostata, kad svarbiausiose paukščių apsaugai vietose iš pradžių įsteigiamos nacionalinės saugomos teritorijos, kurioms vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikiamas PAST statusas.

2004 m. Aplinkos ministerija pradėjo oficialų 39 nesaugomų teritorijų steigimą. Balandžio 8 d. LR Vyriausybė nutarimu atrinktoms vietovėms buvo suteiktas PAST statusas. Taigi iki įstojant į ES Lietuvoje jau buvo pirmosios PAST, tačiau daugeliui kitų vertingų teritorijų šio statuso suteikti dar nespėta. Taip nutiko todėl, kad vietovių atrankos procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Pirmiausia PAST paskelbtos jau anksčiau įsteigtos saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai, nacionaliniai parkai ir kt.), nes naujų nacionalinių saugomų teritorijų steigimas užima daug laiko ir kartais trunka net kelerius metus. Kai kurios net ir daug seniau į ES įstojusios šalys taip pat laiku nespėjo baigti kurti PAST tinklo.

Per metus įsteigta daugiau nei trisdešimt teritorijų

Per 2005 m. PAST sąrašas nuo 39 teritorijų išaugo iki 73 (2004–2005 m. buvo įsteigta nemažai nacionalinių saugomų teritorijų – biosferos poligonų, atkuriamųjų sklypų, kuriems vėliau suteiktas PAST statusas). 2006 m. rugpjūčio 25 d. LR Vyriausybės nutarimu į PAST sąrašą buvo įrašytos dar 4 teritorijos ir parengta nauja jo redakcija.

2006 m. vasaros pabaigoje mūsų šalyje buvo 77 PAST (daugiau nei 8 proc. šalies teritorijos) ir Lietuva buvo netoli ES vidurkio (9,9 proc.), lenkė tokias šalis kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Airija. Tačiau 2007 m. EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl to, kad įsteigta per mažai PAST, o kai kurios iš įsteigtųjų yra mažesnio ploto, nei nurodyta PST sąraše.

EK, vertindama PAST tinklo pakankamumą, remiasi publikuotu PST sąrašu, kurį galima būtų pavadinti šešėliniu PAST sąrašu. Lietuvai EK reiškė priekaištus dėl 12 teritorijų – 7 PAST, kurios buvo mažesnės nei PST, ir 5 PST, kurios buvo nepaskelbtos PAST. Aplinkos ministerija ne kartą siuntė EK paaiškinimus dėl vienos ar kitos teritorijos. 2010 m. gruodžio mėn. Aplinkos ministerijos ir valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai vyko į EK Aplinkos generalinį direktoratą aptarti būtinybės kai kurias vietoves paskelbti PAST. Į kai kuriuos Lietuvos argumentus buvo atsižvelgta, jie pasirodė priimtini ir EK nebereiškė pretenzijų. Deja, dėl kelių teritorijų teko nuryti karčią kritikos piliulę ir paskubinti jų steigimą ar išplėtimą.

PAST koreguojamos

Siekdama ištaisyti trūkumus ir kad būtų nutraukta pradėta pažeidimo procedūra, Aplinkos ministerija kartu su mokslininkais toliau kūrė PAST tinklą. Įvertinti šio tinklo pakankamumą Lietuvoje labai padėjo Ekologijos instituto ekspertų 2007 m. atliktas darbas „Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo pakankamumo įvertinimo ir tyrimo darbų, reikalingų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo optimizavimui, plano artimiausiam laikotarpiui parengimas“. Paskutinį kartą PAST sąrašas papildytas 2010 m. kovo 24 d. Jame atsirado dar 5 naujos PAST, taip pat buvo pakoreguotos kai kurių anksčiau įsteigtų PAST ribos ir jose saugomų rūšių sąrašai.

Gamta keičiasi: vienų rūšių populiacijos didėja, kitų mažėja, šalyje pradeda perėti naujos rūšys, todėl buvo papildytas Drūkšių ežero PAST rūšių sąrašas – įrašyti didieji baltieji garniai, nes jau kelerius metus jie peri ežero pakrantėje; į Labanoro girios PAST rūšių sąrašą įrašytos jerubės, žvirblinės pelėdos, tripirščiai geniai; į Adutiškio–Guntauninkų miškų PAST – juodieji gandrai. Koreguojant PAST rūšių sąrašus, labai prisidėjo LOD, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto ir saugomų teritorijų darbuotojai.

Kai kurių PAST ribos keičiamos. Dainavos girios PAST sumažinta – iš teritorijos sąrašo išbraukti Merkinės geomorfologinis ir urbanistinis draustiniai, nes šiose urbanizuotose teritorijose neperi tokios PAST saugomos paukščių rūšys kaip tetervinai, kurtiniai ar tulžiai.

Jūrinės PAST dar neįsteigtos

Šiuo metu dar steigiama ir plečiama keletas teritorijų. Planuojama išplėsti Gubernijos miško PAST (mažųjų erelių rėksnių perėjimo vieta) ir Blinstrubiškio miško PAST (17 perinčių paukščių rūšių, įrašytų į Paukščių direktyvos I priedą) ribas, įsteigti Baltijos jūros biosferos poligoną ties Kuršių nerija.

Lietuva kol kas nėra nustačiusi nė vienos PAST ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, nes labai trūksta duomenų apie ten aptinkamus paukščius. Su tokia pačia problema susiduria daugelis ES šalių narių, nes jūriniai tyrimai yra labai brangūs ir užima daug laiko. 2011 m. rudenį mūsų šalies ekonominėje zonoje Baltijos jūroje pradėti gamtinių vertybių tyrimai (ne tik paukščių, bet ir buveinių, žuvų, dugno faunos), kurie vykdomi įgyvendinant projektą „Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija „Natura 2000“ tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (DENOFLIT)“. Projektas vyks iki 2015 m. kovo pabaigos, o preliminarių duomenų apie toli nuo kranto aptinkamas paukščių rūšis galima tikėtis 2013 m. pavasarį.

Viršija lūkesčius

EK vyrauja neoficiali nuomonė, kad tam, jog būtų laikoma, kad vienai ar kitai rūšiai nustatytų PAST pakanka, jose turi būti saugoma ne mažiau kaip 20 proc. šalies perinčios populiacijos. Šiandien galime pasidžiaugti, kad daugelio Lietuvoje perinčių retųjų paukščių rūšių nacionalinės populiacijos dalis PAST yra didesnė nei 20 proc., o kai kurių, pavyzdžiui, gulbės giesmininkės, vapsvaėdžio, jūrinio erelio, net 50 ir daugiau procentų visos nacionalinės populiacijos aptinkama PAST. Aišku, yra ir tokių rūšių, kurių tik nedidelė populiacijos dalis patenka į PAST. Tačiau reikia atsižvelgti ir į rūšies apsaugos būklę. Nors griežlės tik apie 7 proc. nacionalinės populiacijos aptinkama PAST, bet ši rūšis Lietuvoje plačiai paplitusi ir gausi, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Dėl to nėra neatidėliotinos būtinybės plėsti griežlių apsaugai skirtų PAST. Nendrinės lingės taip pat tik 12,5 proc. populiacijos aptinkama PAST, tačiau jos apsaugos būklė yra palanki (populiacijos didėja ir daugelyje Vakarų Europos šalių).

PAST tinklas gali nuolat keistis

Kada bus baigtas kurti PAST tinklas Lietuvoje, sunku pasakyti. Gali būti, kad jis nebus visiškai pastovus ir kartkartėmis bus šiek tiek keičiamas, koreguojamos teritorijų ribos, atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, stebėsenos duomenis ir į kitus veiksnius (pavyzdžiui, klimato kaitą). PAST rūšių sąrašai taip pat bus tikslinami. Pastaraisiais metais pastebima, kad kai kurios pietinės rūšys plinta į šiaurę, todėl gali atsirasti ir visai naujų teritorijų.

Džiugas ANUŠKEVIČIUS

Kęstučio Čepėno ir

Mariaus Kavaliausko nuotraukos

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ internetiniai vartai“, Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076.

 

Special Protection Areas (SPAs) for birds in Lithuania

The European Council Directive on the conservation of wild birds (hereunder – Birds Directive) was adopted on 2 April 1979. This was the first legislation in the European Union regulating long-term protection of all wild bird species in the EU countries. Officially, the document came into force on 6 April 1981.

Birds Directive covers long-term protection, conservation, management and control as well as the rules. The Act applies to birds, their eggs, nests, and habitats. However, this document does not cover artificially introduced bird species.

Selection of territories started in 2000

There are 55 endangered species listed in the Annex 1 of the Birds Directive found in Lithuania. According to the requirements of the Directive, the places where the endangered birds mostly breed in must be identified and classified as Special Protection Areas (SPAs) for birds. Protection areas should also be established in the places where large concentration of migratory and wintering birds are observed.

Today, there are 82 SPAs in Lithuania covering approximately 9 percent of the Lithuanian territory. Selection of SPAs is considered to have started in 2000. At that time, Lithuania agreed to establish a network of SPAs before the accession to the European Union (1 May 2004). This commitment was entrusted to the Ministry of Environment, which eventually asked scientist-ornithologists for support.

SPA selection works in Lithuania were coordinated according to the project “Establishment of the European Network of Protected Areas Natura 2000 in Lithuania” funded through the cooperation programme between Denmark and Eastern Europe in the area of environmental protection. First, the available information on the population and distribution of bird species in our country was analyzed and generalized. Later, the information was revised and complemented through active participation of the members of the Lithuanian Ornithological Society (LOD), individual ornithologists, and protected areas staff. Quite lot of information has been obtained during previous studies, especially while making the list of Important Bird Areas (IBAs) which served as a basis for the selection of SPAs and helped to accomplish the tasks for the Lithuania’s accession to the EU.

During 1996–2000, when implementing two inventory projects of IBAs, LOD has selected 57 IBAs in Lithuania. The data on IBAs were revised during the additional field studies during 2003–2006 . As a result, 84 areas where endangered birds concentrate during migration and breed were selected in out country.

39 SPAs upon accession to the EU

As the territory selection needed legal basis, the national SPA selection criteria were prepared with help of ornithologists, and adopted by the Decision of the Minister of Environment of 9 January 2001 in correspondence with the internationally accepted criteria prepared by BirdLife International and approved by the European Commission (EC). The legislature was amended several times with respect to the newest scientific data. Currently, there is a new regulation in effect, i.e. “Regarding the Approval of IBA Selection Criteria” (as amended on 13 October 2008). On 4 December 2001, a Law No. IX-628 amending the Lithuanian Law on Protected Areas was adopted containing a provision stating that first, a national protected area must be established in the important bird territories which eventually may be granted a status of SPA by a resolution of the Government of Lithuania.

In 2004, the Ministry of Environment officially started the process of establishing 39 protected areas. Under the Resolution of the Government of Lithuania of 8 April, the selected areas were granted the status of SPA. Thus, the first SPAs were established before the accession to the EU. Many important territories are still not granted this status since the process of selection is long and complicated.

Over a year, 30 new areas were added to the network

During 2005, the list of SPAs has increased from 39 to 73 (during the period 2004–2005, several national protected areas – biosphere polygons, recuperational plots - were established which later were granted the status of SPA). On 25 August 2006, 4 more areas were included in the list under the resolution of the Government of the Republic of Lithuania.

At the end of the summer of 2006, there were 77 SPAs in our country. With such number, Lithuania was close to the EU average and ahead of such countries as France, United Kingdom, Finland, Ireland. However, in 2007, European Commission started an infringement procedure against Lithuania fir the number of SPAs is two small, and some of the established areas are actually less in area than specified in the list of SPAs.

The European Commission expressed criticism over 12 areas: 7 SPAs which were smaller than respective IBAs, and 5 IBAs which were not given the status of SPA. The Ministry of Environment sent repeated explanations to the European Commission regarding one or another area. In 2010, the representatives of the Ministry of Environment and the State Service for Protected Areas participated in the General Directorate of the European Commission. Some of the arguments have been taken into account, and they have proved to be acceptable. Unfortunately, some bitter pill of criticism had to be swallowed as regards some of the areas, and speed up their establishment or expansion.

Revision of IPAs

The work “Preparation of the plan for IBAs network adequacy evaluation and research works required for the optimization of the IBAs network” accomplished by the Institute of Ecology in 2007 was very helpful when assessing the adequacy of the network of SPAs in Lithuania. Last addition to the list was on 24 March 2010. 5 new SPAs were added, and the boundaries of some previously established SPAs as well as the list of protected bird species were adjusted.
Nature is continuously changing: some populations grow, and some decrease, some new species begin to breed in the country. As a result, the lists of species were revised in some of the SPAs: Drūkšių Lake SPA was revised adding the Great White Egret; Labanoras Forest SPA – Hazel Grouse, Pigmy Owls, Three-toed Woodpeckers; Adutiškis–Guntauninkai Forest SPA – black storks.

The boundaries of some SPAs were adjusted. Dainava Forest SPA was reduced excluding form the list Merkinė Geomorphical and Urban Reserves since the SPA protected bird species, such as black grouse, capercaillie, or kinfisher do not breed in these urbanized territories.

Currently, there are several areas under establishment and expansion. It is planned to expand the Gubernija Forest SPA (breeding place of Lesser Spotted Eagle) and Blinstrubiškis Forest SPA (17 breeding bird species included in the list in the Annex 1 of the Birds Directive), and also to establish a Baltic Sea Biosphere Polygon on the Curonian Spit.

High cost of researches in sea

Lithuania has not yet established any SPA in the economic zone in the Baltic sea. It is because of the lack of data on what bird species are observed in that region. Many EU member states are facing the same problem since researches in sea are very expensive and time consuming. In the fall of the year 2011, a research of natural valuables (not only birds, but also habitats, fishes, and benthic fauna) was started in the economic zone in the Baltic sea and will be carried out until the end of March 2015. however, it is expected to get some preliminary information on the offshore species in the spring of 2013.

Exceeded expectations

The European Commission is dominated by a common unofficial opinion that for assuming the number of SPA for a certain species to be sufficient, it enough that 20 percent of the country’s breeding population would be protected. Today we are happy to say that the share of the national population of rare breeding birds exceeds 20 percent, and in some cases, e.g. Whooper Swan, Honey Buzzard, Sea Eagle, the protected populations amounts for 50 and more percent of the national population. Of course, there are some species having only a small percentage of population protected in SPA. However, the conservation status of such species should be taken into account. For example, only 7 percent of Corncrake national population is observed in a SPA, however, this species is quite abundant and widespread in Lithuania compared with the countries of Western Europe. Therefore, there is no pressing need to expand the respective SPA. In the case of Marsh Harrier, the percentage of protected population is 12.5, however, the situation of the species is quite favorable (population is increasing in most of the Western Europe countries.

SPA network may change

It is difficult to say when the SPA network will be completed in Lithuania. It is possible that it will not be fixed but rather adjustable with respect to scientific research, observation data, and other factors (climate change). The lists of SPA species will also be adjusted. Lately, it was noticed that some of the southern species are moving north. As a result, completely new areas may emerge.

Džiugas ANUŠKEVIČIUS

Photo by Kęstutis Čepėnas and Marius Kavaliauskas

The article prepared implementing the project No. VP3-1.4-AM-09-K-01-076 “The Internet Gates for the European Network of Protected Areas Natura 2000” funded by the Regional Development Fund and the State of Lithuania.


Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 932

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai