Peržiūrėta 920

Naujas „Žurnalo apie gamtą“ numeris 2014-2 (62)

Lietuvoje balinis vėžlys – ankstesnių, šiltesnių laikų reliktas. Dabar per mūsų šalį eina šiaurinė šio gyvūno paplitimo riba. Prieš kelis dešimtmečius vėžlių, dzūkų vadinamų „geležinėmis varlėmis“, buvo aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, o pastaruoju metu – tik mažiausiai melioracijos pažeistoje pietinėje dalyje. Šiemet artėjant vidurvasariui Lietuvos balinių vėžlių populiacija pagausėjo kone ketvirtadaliu. Liepos pirmoje pusėje į Metelių ir Veisiejų regioninių parkų balas buvo paleista beveik šimtas Lietuvos zoologijos sode išaugintų šių retų roplių. Šiam neeiliniam įvykiui Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos zoologijos sodas ir Dzūkijos saugomų teritorijų darbuotojai ruošėsi ketverius metus. Kaip sekėsi įgyvendinti vėžlių gausinimo projektą, pasakoja Lietuvos zoologijos sodo herpetologė Alma Pikūnienė ir Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė Dalia Bastytė.

Stambiųjų plėšrūnų apsauga Europoje yra neabejotina gamtosaugos sėkmės istorija. Šie gyvūnai ištvėrė didžiausių negandų ir persekiojimų laikotarpius, o pastaruosius kelis dešimtmečius palyginti sėkmingai gausėja ir plečia savo gyvenamąsias teritorijas. Tačiau šis atsitiesimas turi savo kainą. Europoje nėra tinkamų erdvių, kad būtų galima griežtai atskirti žmonių ir stambiųjų plėšrūnų teritorijas. Žmogus gyvena, augina sau maistą, gano naminius gyvūnus, ilsisi ar medžioja ten pat, kur gyvena, maitinasi ir ilsisi vilkas, lūšis ar meška. Dėl to žmogaus ir laukinių žvėrių susidūrimai tampa vis dažnesni ir karštesni, ir nė viena pusė nėra nusiteikusi nusileisti. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos narys Vaidas Balys teigia, jog artimiausiu metu tikrai nepavyks pasiekti, kad ūkininkai nepatirtų jokios žalos arba kad vilkams būtų leista gyventi visur, kur tik jie gali gyventi, tačiau pasinaudojus savąja ir kitų šalių patirtimi galima pasistūmėti link taikaus žmogaus ir plėšrūno sugyvenimo. O gerų pavyzdžių nereikia ieškoti toli – jų turime ir mes patys.

Egidijus Bacevičius pajūrio lankytojams siūlo susipažinti su senovinius nariuotakojus primenančiais jūrvėžiais. Šie gyviai laikomi Baltijos jūros aplinkos ir gyvūnijos apsaugos simboliu.

Vidmantas Adomonis ir Ramutė Adomonienė baigia pasakojimą apie nepaprastus susitikimus su sparnuočiais tolimoje Gambijoje.

Vilnietis Arūnas Eismantas, šiemet tapęs konkurso „Gintarinis žaltys 2013“ metų fotografu, užaugo Anykščių rajone supamas gamtos. Nors gamtos mokslų Arūnas nekrimto, tačiau jam visada knietėjo sužinoti, kas gyvena kaimynystėje. Iš pradžių pro jo fotoobjektyvą neprasprūsdavo niekas – nei musės, nei vorai, nei blakės, nei vabalai. Pažvelgus iš arčiau į mažuosius pievų gyventojus, išvydus tai, ko paprasta akimi neįžiūrėsi, kiekvieną dieną šis pasaulis vyrą traukė vis stipriau, kol galiausiai beveik visiškai užvaldė drugiai. Jau kokius penkerius metus jie yra pagrindiniai Arūno fotomodeliai. Šiuo metu fotografo kolekcijoje, be mikrodrugelių, – 478 skirtingų drugių rūšys. Beveik visi jo fotomodeliai iš Želtiškių pievų. Atpažinti rūšis vyrui ne mažiau įdomu, nei fotografuoti. A. Eismantas prisipažįsta, kad kai kurios rūšys jam vis dar didelė mįslė, todėl jis nevengia kreiptis pagalbos į profesionalius entomologus.

Žurnalas iliustruotas straipsnių autorių, fotografų klubo „Naturephoto.lt“ narių ir kitų gamtos mylėtojų nuotraukomis.

„Žurnale apie gamtą“ dar skaitykite:

Pažink gamtą

Sigutis OBELEVIČIUS. Dekoratyvinių krūmokšnių dovanos (2)

Gamtos fotografija

Inesa ORANSKYTĖ. Arūnas Eismantas: viskas, ką nufotografuoju, man – atradimas

Inesa ORANSKYTĖ. Konkurse „Gintarinis žaltys 2013“ – gražiausios Lietuvos gamtos akimirkos

Numerio fotoreportažas

Šimpanzė: artimiausia žmogui beždžionių rūšis

Problemos ir aktualijos

Vaidas BALYS. Mano kaimynas – vilkas

Gamtos įdomybės

Egidijus BACEVIČIUS. Blyškusis Baltijos gelmių senbuvis

Veikla

Inesa ORANSKYTĖ. Žūčiai pasmerktiems baliniams vėžliams – nauja galimybė gyventi

Lenk medį, kol jaunas

Raudonieji lapai

Griežtai saugomos rūšys: kūdrinis pelėausis ir didžioji miegapelė

Po paukščio sparnu

Vidmantas ADOMONIS, Ramutė ADOMONIENĖ. Gambijos dienoraštis

Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 922

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai