Peržiūrėta 1288

Lietuvos entomologų draugija kviečia į „Metų vabzdžio“ akciją

Giedrius ŠVITRA

Lietuvos entomologų draugija jau tryliktus metus rengia akciją „Metų vabzdys“. Šios akcijos tikslas – skatinti visus gamtos mylėtojus (profesionalus ir mėgėjus) atidžiau stebėti gamtą, ieškoti, rinkti įvairią informaciją, susijusią su vabzdžiais ir kitais gyvūnais. Šių metų vabzdžiu pasirinkta tamsioji erebija.

Erebijos – pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugiai. Lietuvoje yra rastos dvi erebijų rūšys: tamsioji erebija (Erebia ligea Linnaeus, 1758) ir šilinė erebija (Erebia aethiops Esper, 1777). Abi rūšys mūsų šalyje retos. Šilinė erebija Lietuvoje nebeaptinkama jau kelis dešimtmečius, todėl metų vabzdžiu pasirinkta tamsioji erebija. Jeigu akcijos metu būtų aptikta šilinė erebija, tai būtų itin vertinga informacija.

Morfologija. Tamsioji erebija – tai vidutinio dydžio drugys, atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 36–50 mm. Viršutinė sparnų pusė tamsiai pilkai ruda su rausvai oranžine juosta netoli sparnų pakraščio, kurioje, tiek ant priekinių, tiek ant užpakalinių sparnų, yra 3–4 juodos apvalios dėmės su baltu tašku viduryje (akinės dėmės). Apatinė priekinių sparnų pusė ruda, turi rausvą juostą su akinėmis dėmėmis, išsidėstymu atitinkančiomis dėmes viršutinėje sparno pusėje. Užpakalinių sparnų apatinė pusė ruda, netoli pakraščio turi daugiau ar mažiau pastebimas tamsias akines dėmes. Netoli sparno vidurio, ties priekiniu sparno pakraščiu, prasideda ir žemyn link sparno vidurio (kartais ir toliau) nusitęsia ryški balta dėmė (juostelė). Tai yra ryškiausias ir svarbiausias šios rūšies skiriamasis požymis. Patelių apatinių sparnų raštas ryškesnis, sparno dalis nuo pagrindo link baltos juostelės tamsesnė nei pakraštinė sparno dalis. Šilinė erebija vizualiai labai panaši, tačiau apatinėje užpakalinių sparnų pusėje neturi baltų dėmių (juostelių), akinės dėmės blankesnes.

Paplitimas Europoje ir Lietuvoje. Tamsiosios erebijos arealas apima beveik visą Europą nuo Alpių iki Skandinavijos, ši rūšis aptinkama 28 šalyse. Šiaurinėje arealo dalyje, taip pat ir Lietuvoje, drugys pastebimas jūros lygyje, tačiau pietinėje arealo dalyje – subalpinėse pievose. Nors Europoje ši rūšis nėra priskirta nykstančioms rūšims, tačiau mūsų šalyje apie tamsiąsias erebijas duomenų kritiškai mažai. Lietuvoje tamsioji erebija rasta Akmenės, Mažeikių, Šiaulių, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Aptinkama labai lokaliai.

Buveinės. Lietuvoje rūšis dažniausiai pastebima drėgnuose eglynuose ar mišriuosiuose miškuose, pušynuose su egle, aukštapelkių pakraščiuose. Drugiai aptinkami miško aikštelėse, pakelėse, pamiškėse besimaitinantys ant graižažiedžių augalų žiedų, dažniausiai ant buožainių, usnių, bajorių.

Vystymasis. Žiemoja vikšrelis kiaušinio apvalkale. Pavasarį išsiritęs vikšras storas ir trumpas, gelsvai pilkas. Maitinasi naktį įvairiais varpiniais ir viksviniais augalais: lendrūnais (Calamagrostis spp.), viksvomis (Carex sp.), šunažolėmis (Dactylis spp.), šluotsmilgėmis (Deschampsia spp.), pirštuotėmis (Digitaria spp.), eraičinais (Festuca spp.), striepsnėmis (Milium effusum), miglėmis (Poa spp.). Pasiekę priešpaskutinį ar paskutinį ūgį vikšrai žiemoja, o vasaros pradžioje virsta lėliuke, iš kurios po 2–3 savaičių išsirita suaugėlis. Taigi drugiai vystosi dvejus metus. Lietuvoje visi žinomi šios rūšies stebėjimai užregistruoti poriniais metais, todėl 2014 m. – tinkami akcijai.

Skraidymo laikas. Drugiai pradeda skraidyti liepos pradžioje, kartais – birželio pabaigoje. Aptinkami iki rugpjūčio vidurio. Tinkamiausias laikas juos stebėti – liepos antra dekada. Drugiai aktyvūs saulėtomis dienomis, lengviausia juos stebėti ir fotografuoti rytais, kol oras dar nėra labai įšilęs, o erebijos dažniausiai maitinasi ant augalų žiedų ir yra nebaikščios. Pavakary drugiai taip pat susirenka ant augalų žiedų ir nesunkiai aptinkami bei fotografuojami.

Informacija, kurią siekiame surinkti akcijos metu. Apie tamsiosios erebijos paplitimą Lietuvoje yra labai mažai duomenų, dalis jų istoriškai seni, todėl norime surinkti kuo daugiau tikslių žinių apie rūšies gyvenamas vietas mūsų šalyje. Kartu būtų surinkta papildoma informacija apie drugių skraidymo laikotarpį, gausumą. Tai taptų pradine medžiaga rūšies paplitimo ir gausumo pokyčių vertinimui ateityje (ar rūšis nyksta). Šiuo metu tendencijų neįmanoma įvertinti, nes tokios pradinės duomenų bazės nėra.

Daugiau informacijos apie akciją ir paruoštą metų vabzdžio radimo anketą, kurią reikėtų užpildyti pastebėjus tamsiąją erebiją, rasite Lietuvos entomologų draugijos internetinėje svetainėje adresu www.entomologai.lt.

Giedriaus Švitros ir Deivido Makavičiaus nuotraukos


Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai