Peržiūrėta 773

Karoliniškių draustinio gleivainiai (Myxomycetes) - 1

Gleivainius (Myxomycetes) randame aprašytus grybų atlasuose, žinynuose, nes juos daugiausia tiria mikologai: tinka tie patys tyrimo metodai, kaip ir grybams. Bet iš tikrųjų jie ne grybai.  Tai pirmuonys, labai paprastos sandaros organizmai.

Gyvenimo ciklą sudaro trys stadijos. Pirmoji - mikroskopinė, dabar gleivainis - į amebą panašus judrus vienaląstis organizmas. Antroji - plazmodis, gleivinga masė, judrus kūnas, galintis nušliaužti (dažnai matome paliktą šliūžę aukštyn), ieškodamas maisto ir šviesios vietos, iki 2,5 cm/val. Trečioji - sporokarpas, nejudrus vaisiakūnis, subrandinantis, kaip ir grybas, sporas.

Juos pamenu iš vaikystės: matydavau ant senų nedažytų pastatų sienojų, lentų, seniai sukrautų malkų rietuvių iš pietų, pietvakarių pusės. Iki šiol prisimenu ten rastus raudonus efemerus, kai būdavo drėgnas ir karštas (tvankus) oras. Kai teiraudavausi, kas tai, mama atsakydavo, jog  tai "raganų š... (necenzūrinis žodis - A. S.)", nes būtent tokiu oru joms skraidyti esą palankiausia. Nieko keista, kad taip liaudiškai pas mus vadinta, tarkim, vienoje Meksikos provincijoje pumpotaukšlinę retikuliariją vadina Mėnulio "kaka"... (šiaip, tai įdomu: jos plazmodis veikliausias naktį, bet čia gal todėl, kad balta). Angliakalbiuose šaltiniuose ne ką gražiau: "dogs vomit" (šuns vėmalai,- apie kleckius). Viena moteris, pamačiusi mano gleivainių nuotraukas, parašė: "Iki šiol, radusi miške, pagalvodavau, kad tai palikta kokio žvėriuko ar paukščio". Skandinavijoje - "vomit of troll cats". Kai kuriose kitose šalyse gleivainiai taip pat siejami su raganomis: "witches' butter" (raganų sviestas); arba: raganaujančios moterys kažkada naudodavo, norėdamos pagadinti kaimynų karvių pieną.

I. Pumpotaukšlinė retikuliarija (Enteridium lycoperdon / Reticularia lycoperdon)

Apie ją čia jau skelbta:

http://www.naturephoto.lt/straipsnis/gyvenimas pumpotauksline retikuliarija_1

http://www.naturephoto.lt/straipsnis/gyvenimas_pumpotauksline_retikuliarija_-_2

Jų nuotraukų čia nebekartosiu, galiu tik pridėti, kad tas plyšys (žr. pirmąjį straipsnį), iš kurio lašėjo skystis, buvo padarytas, be abejo, vabzdžių, jie godžiai atakavo jį. Ne tik maitinosi - ten ir kiaušinėlius sudeda. Iš jų išsiritusios lervos minta sporomis. Kai kurių rūšių vabzdžiai taip brangina gleivainius, kad jų patelės savo "skreituose" nešiojasi gleivainių sporas ir, radusios tinkamą vietą, pasėja... Ten bus lopšis jų palikuonims.

Abu kartus radau ant stačių baltalksnių stuobrių Šeškinės ozo šlaite, atgręžtame į pietus.

Šiemet radau dar vieną:

1 nuotr. - 2016-05-24; 2 nuotr. - 05-25. Greit kintanti egzistencija.

II. Geltonasis kleckis (Fuligo septica), angl. dogs vomit slime mold:

3 ir 4 nuotr. Tas pats 2014-09-09 ir 09-29.

5 - 7 nuotr. Tas pats 2014-09-27, 09-29 ir 10-02.

8 nuotr. Lipo išvarta aukštyn.

9 nuotr. Lipo kelmu aukštyn.

III. Šių rūšis nurodau su klaustuku, tikra tik gentinė priklausomybė:

Kleckis (Fuligo sp.):

10 nuotr. F. candida. Čia šliaužė į priešingas puses horizontaliu paviršiumi.

11 nuotr. F. candida.

12 nuotr. F. candida.

13 nuotr. F. cinerea.

Retikuliarija (Reticularia sp.):

14 nuotr.

(Bus tęsinys)

----------------------------------------



Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai