Peržiūrėta 4260

Jei ne grybai ir ne uogos...

Bet šįkart tik apie grybus. Pastaruoju metu daug įdomių komentarų sulaukia negausi svetainės grupė grybai. Grybų karalystė išties klaidi, todėl kreipėmės konsultacijos į Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratoriją. Mums pagelbėti sutiko dr. Jonas Kasparavičius.

Ilgo ir išsamaus mokslininko atsakymo nesinorėjo išbarstyti atskirais komentarais prie kiekvienos diskutuotinos grybo nuotraukos, todėl jį pateikiame kaip fotoreportažą. Grybų, dėl kurių rūšies kilo neaiškumų, nuotraukos ir J. Kasparavičiaus komentarai sunumeruoti.

Mums Jūsų nuomonė ir komentarai visada įdomūs ir svarbūs, tik, kaip sakoma, geriau devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tikimės, kad šis netipiškas reportažas bus įdomus ir naudingas.

„Daugiau pakomentuosiu kepurėtuosius grybus, su kuriais esu daugiau susijęs, nors manau, kad kai kas tinka visiems grybams. Perskaitęs jūsų atsiųstus komentarus, apsilankiau svetainėje. Ji man patiko. Tik ar aš ką pražiopsojau, ar grybai iš tiesų yra augalų kategorijoje. Jei jau šioje svetainėje yra taip diskutuojama net dėl lotyniškų grybų pavadinimų naujumo ir dėl varietetų bei formų, tai priminsiu, kad grybai yra ne augalai ir ne gyvūnai. Tai atskira Grybų karalystė. Jų tyrinėtojai yra ne botanikai, o mikologai. Dėl šios priežasties galima būtų juos išskirti į atskirą grybų kategoriją.

Taip pat gal reikėtų apsispręsti, kas šioje svetainėje yra svarbiau – menas ar mokslas. Jeigu svarbiau yra menas, tai gal nėra būtina kiekvienu atveju bet kokia kaina gilintis iki rūšies. Ypač tais atvejais, kai grybas yra pradinėse vystymosi stadijose ir tiksliai jį pažinti nėra galimybių arba autorius norėjo tiesiog parodyti jo grožį. Gal tuomet užtektų tik genties pavadinimo.

Jei labai svarbu ir mokslinis tikslumas, tai kiekvienas autorius nufotografavęs grybą turėtų jį perpjauti išilgai, pauostyti, lyžtelėti, surinkti sporų atspaudą, tiksliai aprašyti augimo vietą. Jūsų svetainės autorius ir komentatorius Vytautas Gluoksnis teisingai rašo viename iš savo komentarų: „Čia mes buriam iš kavos tirščių, nes nustatant grybo rūšį pirma žiūrim biotopą, vėliau išvaizda, kvapas, sulčių spalva, toliau skonis, su lupa apžiūrim smulkesnius požymius, paimam sporų atspaudą, tiriam mikroskopu ir tada pasakom 100 % grybo rūšį. Nors patyrę mikologai be mikroskopo nustato apie du trečdalius grybų rūšių, bet grybas turi būti pateiktas, kad gerai matytųsi visas viršus, apačia, kotas ir pjūvis, pageidautina kvapo, skonio ir smulkus biotopo aprašymas, kitaip ir geriausi specai nieko nepadės.“

Tiek jam pačiam, tiek ir kitiems būtų galima patarti atkreipti dėmesį ne tik į visus išvardytus, bet ir į kitus (minkštimo spalva, ar ji keičiasi grybą perpjovus, paspaudus ir kt.) požymius (iš jo kategoriškų komentarų kartais susidaro įspūdis, kad jis ir pats neretai nelabai į tai gilinasi). Be to, patartina naudotis ne tik Prancūzijoje, Anglijoje ar Vokietijoje išleistais atlasais ir kita literatūra, bet ir pasidomėti, ar visi ten aprašomi grybai auga ir Lietuvoje. Taip, Lietuvoje galima rasti grybų rūšių, kurios dar iki šiol nebuvo rastos ir aprašytos. Kai kuriuos iš grybų, galimas daiktas, vis supainiojame su kitomis labai panašiomis rūšimis. Gali atsirasti ir atsiranda naujų rūšių. Tačiau, kruopščiai (!) patikrinus ir neradus tokio grybo Lietuvos grybų sąrašuose, reikėtų pirmiausia patikrinti Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos sąrašus, o tik po to ieškoti tolimesnėse šalyse. Tai yra, jei mes grybus renkame ar stebime Lietuvoje, tai ji mums ir turi būti atskaitos taškas ir pasaulio centras, o ne Prancūzija ar Anglija.

Įvairių grybų atlasų įvairiose Europos šalyse ir kitur leidžiama daug ir įvairių. Ne visuose atskirų rūšių lotyniški pavadinimai, ypač rūšiniai epitetai, sutampa. Taip yra todėl, kad ne visų autorių požiūriai į atskirų rūšių sistematinę padėtį sutampa. Prancūzijos ar Anglijos mikologų požiūriai kai kuriais klausimais nesutampa šalies viduje, ką jau čia kalbėti apie visą Europą. Net to paties autoriaus požiūris gali laikui bėgant greitai keistis.

Senesniuose darbuose grybai buvo klasifikuojami remiantis vien tik morfologiniais požymiais. Pačiuose naujausiuose dažnai remiamasi tik genetiniais tyrimais. Deja, dar yra nemaža dalis genetiškai nelabai ar išvis netirtų grybų. Idealiu atveju turėtų būti remiamasi tiek morfologija, tiek ir genetika. Ateityje taip ir bus, o kol kas sistematinė įvairių grybų padėtis jau pasikeitė ir dar keisis. Keisis lotyniški grybų pavadinimai, keisis ir lietuviški moksliniai kai kurių grybų pavadinimai. Tai yra normalu, nes vis tobulėja tyrimo metodai, daugėja informacijos ir grybų nomenklatūra tampa vis tikslesnė. Todėl manau, kad nereikėtų blaškytis ir stengtis bet kokia kaina sekti visas grybų taksonomijos naujienas. Reikia pasirinkti kurią nors esamą sistemą (kad ir, pvz., www.indexfungorum.org/names/names.asp arba www.mycobank.org/mycotaxo.aspx), jos laikytis ir nesiblaškyti.

Klaidų nustatant grybų rūšį buvo, yra ir bus. Grybai – tai ne paukščiai, vien iš atlaso juos atpažinti yra, švelniai tariant, sunku. Juo labiau darant tai iš nuotraukos be papildomos informacijos. O gal, kaip jau minėjau, viso to ir nereikia. Kompromisas tarp meno ir mokslo visada liks tik prieštaringas kompromisas.

Dabar apie jūsų neaiškumus:

Nr. 1. Dygliuotasis pumpotaukšlis (Lycoperdon echinattum)? (Pagrindinė nuotrauka viršuje. Autorius – R. Barauskas.) Manau, kad čia tikrai gali būti Lycoperdon perlatum – karpotasis pumpotaukšlis.

Nr. 2. Karpotasis pumpotaukšlis (Lycoperdon perlatum)? Gal tai ir Lycoperdon excipuliforme – ilgasis kukurdvelkis, bet be absoliučios garantijos. Jei tai tikrai jis, tai yra geras pavyzdys, kaip keičiasi grybų sistematinė padėtis laikui bėgant – anksčiau jis buvo Calvatia excipuliformis – ilgasis kukurdvelkis.

Nr. 3. Apskritasporis bobausis (Gyromitra sphaerospora)? Jeigu tai teisingai nustatyta rūšis, tai gali būti Gyromitra sphaerospora, bet apie šį grybą jums daugiau galėtų pasakyti prof. Ernestas Kutorga. (Dar neturime profesoriaus atsakymo, bet kai tik gausime, iš karto pranešime – admin. pas.)

Nr. 4. Dėmėtasis baravykas, perkūnbaravykis (Boletus erythropus)? Taip, panašu į tai, kad čia yra Boletus erythropus – dėmėtasis baravykas. Toks jo pavadinimas minimas tiek knygoje „Lietuvos grybai“ 8 (1): 89 p., tiek Lietuvos raudonojoje knygoje. Tarp kitko, žemai lenkiu galvą prieš žmones, kurie iš nuotraukos be klaidų sugeba atpažinti tik pradėjusių augti baravykų formas ir varietetus.

Nr. 5. Tikrasis raudonviršis (Leccinum aurantiacum)? Man šis grybas panašus į Leccinum aurantiacum. Kadangi čia įamžintas tik pradėjęs augti mažytis vaisiakūnis, tai ir jam būdingi požymiai dar iki galo neišryškėję, ypač ant koto. Todėl ir nenoriu būti kategoriškas, o dėl Leccinum albostipitatum (tokią rūšį komentare nurodo V. Gluoksnis – admin. pas.), tai tikriname Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Estijos grybų sąrašus ir tuomet jau atrasim...

Nr. 6. Pušyninis baravykas (Boletus pinophilus)? Ta žolytė nuotraukoje truputį išmuša iš pusiausvyros, bet jeigu aplink auga pušys, tai labai didelė tikimybė, kad tai yra Boletus pinophilus. Kadangi dar yra tik gana ankstyva augimo fazė, tai nuo kategoriškų tvirtinimų susilaikysiu, bet labai panašus.

Nr. 7. Postia ptychogaster (F. Ludw.) Vesterh. 1996? (Teiravomės lietuviško pavadinimo – admin. pas.) Jeigu neklystu, tai Postia ptychogaster dar lyg ir neturėjo lietuviško pavadinimo. O gal jau kas ir pakrikštijo?

Nr. 8. Lactarius resimus? (Iš pradžių autoriaus buvo abejojama dėl Lactarius resimus pavadinimo, vėliau pavadinimas patikslintas – Lactarius aquizonatus – admin. pas.) Dažniausiai aš atsisakau kankintis su grybais teturint tiek vaizdinės ir kitokios informacijos. Kažkodėl prisiminiau pasakojimą, kaip prof. T. Ivanauskas vienos studentės per įskaitą pareikalavo atpažinti paukščius vien tik iš uodegos... Jeigu rimtai, tai pagal Lietuvoje oficialiai rastų rūšių aprašymus arčiausiai yra lyg ir L. resimus, o gal koks ypač baltas L. citriolens, tačiau, paskaičius komentarus, net pagalvojau, o ar Lietuvoje fotografuota? Jeigu Estijoje, tai ramia sąžine galima teigti, kad tai L. aquizonatus – jis ten dažnas. O gal ir Lietuvoje kur nors (jau) auga? L. pubescens netinka, jo sultys ore negeltonuoja. Klausimas lieka, tiksliau, daug klausimų.

Nr. 9. Didžioji šydabudė (Volvariella gloiocephala)? Sakyčiau, kad čia musmirėm kvepia, o ne šydabudėm. Man šis grybas greičiau į kokią Amanita fulva – gelsvarudę musmirę panašus, o ne į Volvariella. Šiuo atveju trukdo du dalykai. Pirma, nuotraukos kokybė – trūksta ryškumo. Antra, nei renkant įtartinus grybus, nei fotografuojant nežinomus negalima nupjauti koto apačios, nes ten gali būti labai svarbūs atpažinimui požymiai. Trečias dalykas, kuris taikytinas visoms nuotraukoms: daugelis autorių labai mėgsta fotografuoti grybus labai ankstyvose jų vaisiakūnių augimo stadijose. Tuomet jie dažnai būna patys gražiausi, sukelia daugiausia emocijų (tas pasakytina ir apie kačiukus, šuniukus, ančiukus, pumpurus, daigus ir t. t.), bet tada juos dažnai labai sunku ir neįmanoma atpažinti. Kaip jau minėjau, geriausiai visi grybo požymiai išryškėja visiškai išaugusiame, bet dar nepasenusiame vaisiakūnyje.

Atsiprašau, kad tiek daug prirašiau, tačiau tik norėjau, kad susidarytumėte vaizdą apie problemas, susijusias su grybų identifikavimu ir kitais dalykais. Pavyzdžiui, ornitologijoje sistematika yra seniai nusistovėjusi ir tokių radikalių pokyčių joje senokai nebuvo. Todėl daugumai gamtos mėgėjų atrodo, kad ir grybų pasaulyje viskas aišku ir stabilu. Kai kam gali atrodyti, kad tik mes Lietuvoje lyg ir atsiliekame nuo visos Europos. Deja, mes gyvename Europoje ir niekuo nuo jos neatsiliekame (nebent atlyginimais), tik kai kurių grupių grybų sistematika šiuo metu yra ne stabilus pagrindas, o gana srauni srovė. Grybai tiriami visame pasaulyje, kasdien atsiranda kažkas naujo. Bet kuri knyga, jei joje siekiama aprėpti visus grybus, kol pasiekia skaitytoją jau yra truputį kai kuriomis smulkmenomis morališkai pasenusi. Todėl mes, kaip ir visi kiti mokslininkai, vaizdingai tariant, plaukiame pasroviui besidairydami, kur ta srovė galų gale nuneš. O jūsų svetainei linkiu toliau gyvuoti. Ji tikrai reikalinga. Gerai, kad vyksta diskusija dėl neaiškumų ir abejotinų dalykų. Tai neišvengiama ir yra visur. Svarbu tik, kad ji būtų konstruktyvi ir geranoriška.“

Jonas Kasparavičius

Gamtos tyrimų centro

Botanikos instituto

Mikologijos laboratorija


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 921

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai