Peržiūrėta 1167

Išleistas naujas „Žurnalo apie gamtą“ numeris 2010-6 (42)

2011-ieji – tarptautiniai miškų metai

Jungtinės Tautos 2011-uosius oficialiai paskelbė Tarptautiniais miškų metais. Pakartosiu seniai visiems žinomas tiesas. Šiuo metu miškais apaugę 31 proc. mūsų planetos sausumos ploto. Pasaulio miškai įgauna vis didesnę reikšmę klimato kaitos kontekste, todėl labai svarbu juos išsaugoti mūsų ir ateities kartoms. Tvarus miškininkavimas, kai subalansuojamos ekonominės, ekologinės ir socialinės miškų funkcijos, – tai būdas ir įrankis pasaulio miškams išsaugoti bei nepertraukiamam jų naudojimui užtikrinti. Deja, daugelyje besivystančių pasaulio valstybių tvaraus miškininkavimo praktika neįsitvirtino, o miškų plotai jose ir toliau mažėja. Pagrindinė ateinančių metų tema – „miškai žmonėms“. Jungtinės Tautos pabrėžia, kad tvarus miškininkavimas gali prisidėti prie darnaus mūsų planetos vystymosi, skurdo mažinimo ir padėti pasiekti tūkstantmečio tikslus.

Taigi – visus metus miškams bus skiriamas didelis dėmesys. Bet ar nepasibaigs viskas, kaip dažnai įprasta, tik varnelės brūkštelėjimu? Aišku, neabejotinai bus surengta įvairių seminarų, konferencijų, parodų, konkursų, miško sodinimo akcijų. Tik ar bus išspręstas bent vienas opus, visuomenę jaudinantis klausimas, susijęs su Lietuvos miškais? 2011-aisiais miškams bus skiriama daug dėmesio, bet niekam ne paslaptis, kad jau bent kelerius metus mūsų šalyje jiems ir taip skiriamas didžiulis dėmesys. Įvairios vietinio ir skandinavų kapitalo verslo grupuotės tik ir tiesia rankas į vienintelį dar neprivatizuotą didžiausią Lietuvos turtą – miškus. Žiniasklaidoje nepaliaujamai liejasi srautai informacijos apie neūkišką ar netgi kenkėjišką ūkininkavimą valstybiniuose miškuose, apie korumpuotą miškininkų luomą, apie absurdiškus suvaržymus saugomose teritorijose, apie kvailus „žaliųjų“ (ar net „ultražaliųjų“) išsišokimus, neleidžiančius išparceliuoti šio visų mūsų turto.

Miškas – tai ta vieta, kur susikerta ekonominiai, biologiniai ir dvasiniai mūsų gamtos ir žmogaus santykių aspektai. Negalime neūkininkauti, nekirsti miško, nes tai žaliava, reikalinga daugeliui vartotojiškų poreikių patenkinti. Miškininkų specialistų nuomone, ūkininkavimo principai mūsų miškuose pakankamai geri, tačiau manyčiau, kad daugeliu klausimų tikrai reikėtų gerokai padiskutuoti. Tiek dėl kirtimo apimčių, medžių kirtimo amžiaus, kirtimų būdų ir dar daugelio kitų ūkininkavimo klausimų. Žmonija galiausiai suvokė, kad miškas ne tik mūsų poreikius tenkinanti žaliava, bet ir vieninteliai nepaliesti namai daugelio gyvūnų ir augalų rūšių, be kurių mūsų gyvenimas Žemėje nebūtų įmanomas. Nors Lietuvos miškuose jau ūkininkaujame tausodami biologinę įvairovę, bet tai tik pirmieji žingsniai. Koks turėtų būti tas balansas, kad mūsų poreikiai nesunaikintų daugelio miške gyvenančių gyvūnų, augančių grybų ir augalų rūšių, – atviras klausimas tiek mūsų, tiek daugeliui ateinančių kartų.

Ir galiausiai dvasiniai aspektai. Nė neverta kalbėti apie poilsį, atgaivą miške – šitą visi suprantame. Tačiau norėčiau paklausti: kaip Jūs jaučiatės stovėdami prie lavono, nesvarbu – žmogaus ar gyvūno? O ar medis ne toks pat gyvis? Budeliui, žudikui tai gal net teikia malonumą, tačiau absoliučiai daugumai mūsų pasąmonė, gamtiškoji mūsų prigimtis sako – NE. Net patys nesuvokiame, kodėl matant didžiulius iškirsto miško plotus taip suspaudžia širdį – kaip lavoninėje ar kapinėse. O kažkas manipuliuoja šiuo natūraliu žmogaus jausmu kurdamas neigiamą opiniją apie ūkininkaujančius miške, o ūkininkaujantieji, nesuvokdami to, nesistengia savo veikla šių neigiamų emocijų nuslopinti.

Taip norėtųsi tikėti, kad bent šiais, išskirtiniais miškams metais atsakingas, sveikas protas galiausiai nugalės ir sutelkus Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę ir Visuomenę bent jau kuriam laikui bus nubrėžtos gairės, kaip turėtų būti tvarkomi Lietuvos miškai, koks ekonominės naudos ir biologinės įvairovės išsaugojimo balansas mūsų miškuose turėtų nusistovėti, galiausiai bus apsispręsta dėl miškų valdymo modelio, kad miškininkai būtų ramūs dėl rytojaus ir susitelktų į tvaraus mūsų miškų puoselėjimą.

Romualdas Barauskas

Šiame numeryje dar skaitykite:

Pasaulio gamta

Jonas Rimantas STONIS, Andrius REMEIKIS. Himalajų gamta ne tik nustebino, bet ir išgąsdino (VPU Biosistematikos tyrimų grupės lauko darbai Indijoje) (2)

Pažink gamtą

Kristina KARNICKAITĖ. Ekologiška vaistažolių vaistinėlė žiemai

Kęstutis ČEPĖNAS. Briedžiai Breslaujos apylinkėse II

Baltasis gandras

LOD. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) kitų šalių tautosakoje

LOD. Vandens paukščių globa

Veikla

Egidijus BACEVIČIUS. „Tyrėjų naktys – 2010-ieji“

Gamtos įdomybės

Sigutis OBELEVIČIUS. Nepakartojamas 2010 metų grybavimo sezonas

Algimantas KAMIČAITIS. Elnių keistenybės

Numerio fotoreportažas

Laukų grakštuolė stirna

Problemos ir aktualijos

Feliksas ŽEMULIS. Ar nenuskurs Lietuvos girios?

Marius KAVALIAUSKAS. Lietuvos vilkų likimas mūsų rankose

Po paukščio sparnu

Ričardas PATAPAVIČIUS. Paukščių žiedavimas (10). Kiek, kur, kas žieduoja?

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 922

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai