Peržiūrėta 6558

Inkilai šikšnosparniams

Buveinėse, kuriose trūksta natūralių slėptuvių, senų medžių su uoksais, medžių su stora atsikišusia žieve, galima kelti šikšnosparnių inkilus. Tai viena veiksmingiausių šikšnosparnių globos priemonių. Žinant, kad didesnė dalis šikšnosparnių rūšių nyksta, tokie „mini statiniai“ yra neįkainojami jų apsaugai. Beje, Lietuvoje net 11 šių žvėrelių rūšių (iš 15 užregistruotų) yra įrašytos į Raudonąją knygą ir yra labai retos.

Inkilų tipai

Nustatyta, kad skirtingų rūšių šikšnosparniai teikia pirmenybę tam tikro modelio inkilams. Kalbant apie paukščių inkilus, paprastai apsiribojame „dėžutės“ ir landos dydžiu, o šikšnosparnių nameliai yra įvairesnių formų – kvadratiniai, plokštieji, daugiakameriai, „raketinio“ tipo ir t. t. Be to, skirtingai negu paukščiai, kurie inkilus apgyvendina poromis, šikšnosparniai būriuojasi į grupes – kolonijas, tad viename inkile gali susitelkti ne viena dešimtis šių padarėlių. Su doc. dr. K. Baranausku teko registruoti šikšnosparnius inkiluose ir viename iš jų suskaičiavome net 77 individus! Neretai viename inkile vienu metu gali apsistoti ir kelios rūšys. Norint privilioti įvairių rūšių šikšnosparnius, galima eksperimentuoti ir kabinti įvairius inkilų modelius. Populiariausieji yra standartinio ir daugiakamerio tipo inkilai. Jų brėžinius pateikiu prie nuotraukų.

Inkilo sukalimas

Įvairioje literatūroje teko skaityti, kad inkilus šikšnosparniams galima konstruoti iš įvairių medžiagų: faneros, cemento, plastiko. Tačiau labiausiai užimami yra mediniai inkilai. Geriausiai tinka maždaug 2,5 cm storio neobliuotos lentos, pasirinkus plonesnes lentas inkiluose susidaro mažiau palankios mikroklimatinės sąlygos (inkilas mažiau atsparus drėgmei, saulėje labiau perkaista) ir šikšnosparniai vengia juose apsistoti. Nugarinėje sienelėje pageidautina kas kelis centimetrus padaryti negilių įpjovų – šikšnosparniams bus patogiau įsikibti į sienelę. Kai kurie autoriai siūlo nugarinę sienelę apkalti skuduru arba kilimo gabalu, kad žvėreliai turėtų į ką įsikibti. Esu viename inkile taip padaręs, tačiau jo niekas taip ir neužėmė, todėl apie šio būdo veiksmingumą nieko konkretaus negaliu pasakyti.

Vienas iš svarbiausių šikšnosparninio inkilo elementų – landa. Manau, tai vienas iš esminių parametrų (po kabinimo vietos), kuris lems, ar inkilas bus užimtas. Landa – tai siauras plyšys inkilo apačioje. Optimalus jos plotis – nuo 15 mm iki 20 mm. Pro mažesnį plyšį šikšnosparniai nesugebės patekti į vidų, o inkilo su per didele landa tiesiog vengs.

Labai patariu inkilo išorę apkalti ruberoidu. Taip inkilas labiau apsaugomas nuo aplinkos poveikio ir pailginamas jo naudojimo laikas, beje, toks inkilas dažniau bus užimamas.

Inkilo kėlimas

Kur geriausiai kelti inkilus šikšnosparniams? Dažnai šis klausimas tampa didele paslaptimi net mokslininkams. Vieni inkilai yra užimami iš karto, kiti kabo tušti ne vienerius metus, laukdami sparnuotų gyventojų. Tačiau bendra tendencija žinoma, todėl esminius momentus aptarsiu toliau.

Šikšnosparniai sėkmingiausiai užima miškuose ar parkuose iškeltus inkilus. Reikėtų juos kelti ant tų medžių, kurių neužgoš jau augantis miškas. Tai svarbu, nes šikšnosparniams turi būti patogu priskristi prie medžių, inkilo neturi užstoti medžių lapija. Labai tinka medžiai, kurie auga netoli vandens telkinių, tik negalima inkilų kelti iš karto virš vandens.

Inkilas turi būti apšviečiamas saulės bent 4–5 valandas per parą. Paunksmėje iškelti inkilai blogai įšildomi ir kaupia drėgmę, o šikšnosparniai tokių slėptuvių vengia.

Jeigu vienoje vietoje bus iškelti keli inkilai, ar inkilų grupė, jie bus greičiau apgyvendinti. Kadangi slėptuvės nuolat keičiamos, vienoje teritorijoje jų turėtų būti bent keletas. Grupę gali sudaryti keli medžiai, ant kiekvieno po vieną, du, tris inkilus, o atstumas tarp medžių turėtų būti nuo 20 metrų. Taip pat svarbi orientacija pasaulio krypčių atžvilgiu – į šiaurės pusę orientuotų inkilų kelti nepatarčiau, nes nebus gerai įšildomi saulės. Geriausiai nukreipti į pietryčius ir pietvakarius.

Inkilus šikšnosparniams rekomenduočiau kabinti ne žemiau kaip 3–4 metrų aukštyje, bet galima ir aukščiau. Pastebėta, kad aukščiau iškeltus inkilus šikšnosparniai užima geriau. Asmeniškai aš prie medžio inkilą prisuku dviem medvarščiais (vienas viršuje, kitas inkilo apačioje) naudodamas akumuliatorinį atsuktuvą.

Jeigu po dvejų ar trejų metų inkilai neužimami, reikėtų juos perkabinti į kitą vietą. Šiuo metu mano stebimoje vienoje inkilų grupėje apsigyveno tik širšės, o patys šikšnosparniai šalia pasirinko natūralią drevę, todėl manęs laukia namelių perkabinimo ir valymo „procedūra“.

Inkilo priežiūra

Šikšnosparnio inkilui nereikia didelės priežiūros. Kai inkiluose nėra šikšnosparnių, užtenka kartą per metus apeiti juos ir patikrinti jų būklę.

Inkilai taip pat gali būti sugadinti genių, o dažnas šių inkilų gyventojas – širšės. Todėl iš šikšnosparnių inkilų dažnai tenka valyti širšių lizdus. Geriausia tai atlikti anksti pavasarį arba vėlai rudenį.

Po kurio laiko aplink medžius, ant kurių kabo inkilai, gali užaugti aukšti krūmai, todėl krūmus reikalui esant reikėtų nugenėti arba patrumpint.

Daugiau apie inkilų šikšnosparniams gamybą galite pažiūrėti trumpame filmuke "Pagaminkime inkilus šikšnosparniams drauge".

P. s. Jeigu iškabinsite inkilų ir juose apsigyvens šikšnosparniai, mielai lauksiu apie tai žinių :).


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 963

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai