Peržiūrėta 3244

Genių likimas – miškininkų rankose

Geninių paukščių pasaulyje daugiau kaip 380 rūšių, Lietuvoje – 10. Šešios iš jų – pilkoji ir juodoji meletos, vidutinis margasis, sirinis margasis, baltnugaris ir tripirštis geniai – Europoje yra retos ir įrašytos į ES Paukščių direktyvos I priedą. Išskyrus juodąją meletą, šios rūšys retos ir mūsų šalyje. Geniniai – miško paukščiai, todėl jų išlikimas yra miškininkų ir miško savininkų rankose.

Natūralių medynų gyventojai

Geniniai paukščiai dažniausiai gyvena brandžiuose medynuose ir yra laikomi natūralių medynų indikatorinėmis rūšimis. „Beveik visi Lietuvoje aptinkami geniai yra natūralių miškų gyventojai. Vidutinis margasis genys yra prisirišęs prie šimtamečių ąžuolynų, baltnugaris – prie senų beržynų, o tripirščiam reikia užmirkusių miškų, brandžių juodalksnynų“, – teigia miškininkas, gamtos fotografas Romualdas Barauskas.

Daugelyje Vakarų Europos šalių tokių miškų beveik nėra, todėl geniniai paukščiai ten itin reti ar jau išnykę. Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje mūsų ar užsienio gamtininkai gali šiuos sparnuočius stebėti natūralioje aplinkoje. Geniniai ar pelėdiniai paukščiai, kurie taip pat yra sengirių gyventojai, gali būti patrauklus žaliojo turizmo objektas, tačiau tam reikia pažaboti kirtimų apetitą.

Lietuvos miškai taip pat daugiau ar mažiau paliesti žmogaus veiklos, tačiau dar yra išlikę palyginti didelių natūralių ar pusiau natūralių miškų plotų. Nors miškas visais laikais buvo naudojamas, neretai kertamas plynai, tačiau buvo ir palyginti daug šlapių, sunkiai prieinamų vietų, kuriose plynieji kirtimai buvo neįmanomi. Bene daugiausia drėgnų miškų būta Vidurio Lietuvoje, kur vyravo pelkynai. Čia ir šiandien daugiausiai yra išlikusių sengirių bei rūšių, kurioms reikalingos tokios buveinės.

Senų miškų mažėja

Natūralūs miškai yra daugiaardžiai, įvairiaamžiai, įvairiarūšiai, jų biologinė įvairovė pati turtingiausia. Tokiose buveinėse geniniams ir kitiems paukščiams gausu maisto (vabzdžių), tinkamų gyventi senų medžių. Deja, tokių miškų Lietuvoje mažėja.

R. Barausko teigimu, žiūrint į bendrą miškų padėtį, iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti kitaip: „Bendras miškų plotas didėja, nes apželdinamos netinkamos žemdirbystei žemės, Rytų ir Pietų Lietuvos regionuose tokie plotai savaime užsisėja pušimis. Taigi medynų tūris didėja, nes plečiasi medynų plotas. Brandžių medynų, atrodytų, taip pat daugėja, tačiau brandus medynas brandžiam nelygu. Štai baltalksnynas brandą pasiekia per 30–40 metų, drebulynas – 40–50 metų, juodalksnynas ir beržynas – 60–70 metų, bet tokių miškų biologinė įvairovė nėra pati turtingiausia.“

Biologinė įvairovė skurdinama

Biologinei įvairovei palankiausi – natūralūs miškai, brandūs ąžuolynai, eglynai. Deja, dabar, bent jau Vidurio Lietuvoje, intensyviausiai kertami šimto metų ar dar senesni natūralūs ar iš dalies natūralūs medynai, itin vertingi biologinės įvairovės požiūriu.

Dabartinė miškininkystė nepalanki natūraliam miškui. Kad užaugtų natūralus brandus ąžuolynas, reikia apie 300 metų. „Tarkim, plynas kirtimas paliekamas savaime atželti. Iš pradžių jame pradės želti greitai įsitvirtinančios ir greitai augančios rūšys – baltalksniai, paskui berželiai, vėliau eglės ir tik galiausiai ąžuolai. Miškininkams ąžuolas reikalingas kaip mediena, tad 300 metų ciklas jiems yra per ilgas“, – sako gamtininkas.

Jaunesnis miškas geniniams paukščiams taip pat gali būti naudingas, jeigu jame bus užtektinai maisto ir medžių, tinkamų uoksams, kuriuose šie paukščiai gyvena. Miškui augant kai kurie medžiai nudžiūsta, juose veisiasi daugybė vabzdžių. Tokie medžiai ir yra reikalingi geniniams paukščiams, tačiau jie pašalinami atliekant ugdymo, retinimo kirtimus. Pusiau brandžiame medyne atliekami sanitariniai kirtimai – pašalinami išdžiūvę medžiai ir virtuoliai. Taigi šiuolaikinė miškininkystė veda prie skurdžios rūšinės įvairovės.

Miškui neleidžiama atželti pačiam

Vis dėlto didžiausia bėda, R. Barausko teigimu, yra ta, kad dažniausiai nebeleidžiama miškui savaime atsikurti ir natūraliai vystytis: „Išskyrus rezervatus ir kitas apsaugos statusą turinčias teritorijas, panašu, kad natūralūs miškai Lietuvoje išnyks kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių.“

Pasak gamtininko, didelę žalą miškams daro ir privačių miškų savininkai, kurie siekdami greitos naudos beatodairiškai kerta viską iš eilės. Kita vertus, iškirsta plyne dalis savininkų vėliau nebesirūpina ir miškas gali atželti natūraliai, tačiau tokių plotų nedaug – tai tik menki grąžos trupinėliai gamtai.

Pagrindinėje nuotraukoje: Vidutinis margasis genys dažniau aptinkamas Vidurio Lietuvoje. Šalyje peri iki 700 porų (R. Barausko nuotr.)

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ internetiniai vartai“, Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076.


The fate of woodpeckers lies in the hands of foresters

There are more than 380 species of Piciformes living in the world, and 10 in Lithuania. Six of them, i.e. Grey-headed Woodpecker and Black Woodpecker, Middle Spotted Woodpecker, White-backed Woodpecker, and Three-toed Woodpecker - are considered to be rare and enlisted in the Annex 1 to the Birds Directive of the European Union. Except for Black Woodpecker, these species are also rare in our country. Piciformes are forest birds, therefore their fate lies in the hands of foresters and forest owners.

Habitants of natural forest stands

Piciformes usually live in mature forest stands and are considered to be indicative species of natural forest stands. “Almost all the woodpeckers found in Lithuania are habitants of natural forest stands. Middle Spotted Woodpecker likes century-old oaks while White-backed Woodpecker is attached to old birch stands, and Three-toed Woodpecker is most often observed in wet mature black alders”, - says Romualdas Barauskas, a forester and a nature photographer.

In the majority of western Europe countries, such forests are almost absent, and as a result Piciformes are extremely rare in such areas, or even extinct. Lithuania is one of the few European countries where nature scientists from our country and abroad can observe these birds in their natural environment. Piciformes and Strigiformes which also likes old forests could be an attractive object of green tourism but to achieve this we must tackle the appetite for cutting forests.

In Lithuania, forests are also more or less affected by human activity, however we still have relatively large areas of natural or semi-natural forests. Despite the fact that forests has always been utilized and even clearcut there were a relatively large number of wet and difficult to access forests where cutting was impossible. The majority of wet forests were located in the Central Lithuania dominated by wetlands. Even today in those areas there are many old growth forests remaining with the species requiring such this type of habitat.

Declining old growth forests

Natural forests are characterized by multilayer trees of various ages and species having the richest biological diversity. In such habitats, there are plenty of food (insects) for Piciformes and other kinds of birds. Unfortunately, the number of such forests is declining.

According to Mr. Barauskas, the general condition of the forest could be misleading from the first sight, since afforestation is being carried out in the non-agricultural land resulting in self-sown pines in the Eastern and Southern parts of Lithuania. Thus the volume of forest stands is increasing due to increasing areas of forests. It might appear that the areas of mature forests are also increasing, however different trees have different age of maturity. For example, gray alder stands reach their maturity at the age of 30-40 years, aspen - 40-50 years, black alder and birch - 60-70 years, but the biological diversity of such forests is not very rich.

Biological diversity is being suppressed

Among the most favourable forests for biological diversity are natural forests, mature oak stands, and sprucegroves. Unfortunately, natural or semi-natural forests of 100 or even more years, which are extremely valuable from the point of view of biological diversity, currently are being intensely cut, at least in the Middle Lithuania areas.

The current forestry practice is extremely unfavourable for natural forests. Mature oak stands need approximately 300 years to grow. “Let’s say a clearcut is left for self-reforestation. The quick establishing and fast growing species, e.g. gray alders, will spring up first, then birches, later spruces, and finally oaks. Oak for foresters is required for its high quality wood, therefore a cycle of 300 years is two long”, - says nature scientist.

A younger forest for Piciformes can also be useful if there are enough food and trees suitable for making hollows these birds live in. When forest grows some of the trees wither and are colonized by insects. These trees are of extreme importance for Piciformes, however they are removed when maintenance and thinning activity is carried out. When forest is semi-mature, a sanitary felling is performed - all the dry and fallen trees are removed. Thus the modern forestry leads to poor biological diversity.

Forest is prevented from natural re-growth

However, the main issue in this situation is that most often forest is prevented from natural re-growth and development. As Mr. Barauskas puts it, - “Except for reserves and other protected territories, it is likely for natural forests in Lithuania to disappear as they did in the majority of Western Europe countries.”

According to the nature scientist, private forest owners also cause a significant damage to the forests by recklessly cutting the forests for quick benefits. On the other hand, when the areas of the forests are clearcut, the owners abandon them and it can re-grow naturally making a small return for the nature.

The main photography: Middle Spotted Woodpecker is more frequently seen in the central parts of Lithuania. There are up to 700 couples breeding in the country (Photo by R. Barauskas)

The article prepared implementing the project No. VP3-1.4-AM-09-K-01-076 “The Internet Gates for the European Network of Protected Areas Natura 2000” funded by the Regional Development Fund and the State of Lithuania.


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 912

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai