Komentarai 0

Ventės ragas – ornitologinė žiedavimo stotis ar paukščių rojus

Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir vis dar iki galo neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais. Kur paukščiai skrenda? Kaip mūsų krašto paukščiai atsiduria žiemovietėse? Kaip net mažiausi sparnuočiai per palyginti trumpą laiką įveikia didelius atstumus, perskrenda jūras ir dykumas? Ar į veisimosi vietas sugrįžta tie patys paukščiai? Kiek jų grįžta iš tolimų kelionių? Ar jie nekeičia migracijos kelių? Žiedavimo pradininkas – danas Į daugelį šių klausimų padėjo…

Komentarai 0

Ministerijos eksperimentas

Lietuvos gamtą sunku būtų įsivaizduoti be stirnų. Juo labiau kad jos – vienos gražiausių mūsų krašto žvėrių, kuriais gėrisi ir maži, ir dideli. Be to, neretos. Stirną laisvėje yra matęs turbūt kiekvienas. Patinka šie žvėrys ir legaliems medžiotojams, ir nelegaliems – brakonieriams. Tiesa, juos labiau traukia tai, kad stirna – vienas dažniausių ir lengviausiai sumedžiojamų laimikių, jos mėsa gardi ir nesunkiai paruošiama. „Gražiausia stirna – puode“, – kartą man aiškino garsus medžiotojas, parašęs nemažai apybraižų apie gamtą. Medžiotojai savo populiariąją teoriją „žmogus privalo reguliuoti žvėrių skaičių“ grindžia…

Komentarai 0

Bebras – priešas ar draugas?

Prieš kelerius metus įsiplieskę ginčai dėl bebrų tebekaitina aistras iki šiol. Vieni juos vadina kenkėjais, didele ekologine nelaime, didžiuliu galvos skausmu, kiti sako, kad tai naudingas gyvūnas. O ką apie didžiausią Eurazijos graužiką mano Lietuvos gamtininkai ir medžiotojai? Persekiojimo nepakenčia Klausimas, kiek iš tikrųjų bebrų gyvena Lietuvoje, seniai kelia nemažai diskusijų. Daugelio kalbintų pašnekovų nuomone, pastaraisiais metais bebrų gerokai sumažėjo. Bent jau ten, kur jie intensyviai medžiojami. „Kitaip ir negali būti – bebras ne tas žvėrelis, kuris pakeltų neribotą intensyvią medžioklę“, – sako gamtininkas ir medžiotojas…

Komentarai 2

Ar lemta lūšims išlikti mūsų giriose?

Visais laikais Lietuvos miškuose išvysti lūšį buvo didelė retenybė. Šiandien ji – vienintelis mūsų giriose aptinkamas katinių šeimos plėšrūnas. Anksčiau šalyje gyveno ir mažesni lūšių giminaičiai – miškinės katės, dar vadinamos vilpišiais. Deja, jos buvo išnaikintos XIX a. Aplinkos ministerijos duomenimis, toks pats likimas vis dar gresia ir lūšims – Lietuvoje tėra 80–100 šių žvėrių. Retas ir atsargus žvėris Lietuvoje lūšių populiacija visada buvo negausi ir neatspari aplinkos pokyčiams. XX a. pradžioje manyta, kad šie žvėrys visai išnyko. Po II pasaulinio karo jų ėmė gausėti. Aštuntajame dešimtmetyje lūšių skaičius…

Komentarai 0

Fotomedžiotojai – už medžioklę be kraujo

Pasaulinės gyvūnų globos dienos proga gamtos fotografai primena, kad ruduo – žvėrių rujos metas, kai miško gyventojai nebėra tokie budrūs. Tuo pasinaudoja ne tik medžiotojai, pradėję trofėjines tauriųjų elnių patinų, danielių ir kitų kanopinių žvėrių medžiokles, bet ir brakonieriai. Todėl unikalių kadrų autoriams belieka apgailestauti, kad jau kelerius metus Lietuvos miškuose beveik neįmanoma sutikti 8–10 metų tauriųjų elnių patino.   Plačiau apie tai skaitykite lrytas.lt, 15min.lt

Komentarai 0

Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomos žuvų rūšys Lietuvos gėluosiuose vandenyse

Lietuvoje saugant nykstančias žuvis daugiausia dėmesio skiriama toms rūšims, kurios įrašytos į šalies Raudonąją knygą. Mūsų šalyje nykstančias žuvis saugo Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų grybų, rūšių ir bendrijų įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas ir Mėgėjiškos žūklės įstatymas, kurio su nykstančių žuvų apsauga susiję punktai smulkiau išdėstyti Mėgėjiškos žūklės taisyklėse. Pagal jas nykstančias žuvų rūšis, atsižvelgiant į populiacijų gausą mūsų vandenyse, gali būti apskritai uždrausta gaudyti arba tų žuvų žūklė mėgėjiškais įrankiais gali būti ribojama draudžiant meškeriojimą neršto metu,…

Komentarai 0

Europos ekologinis tinklas NATURA 2000

Europos ekologinis tinklas NATURA 2000 – tai europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas išsaugoti, palaikyti ir atkurti natūralioms gamtinėms buveinėms bei retoms ar nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims visoje Europos Bendrijos teritorijoje. Šį tinklą sudaro Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST). Paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra steigiamos pagal Paukščių direktyvos reikalavimus, o pagal Buveinių direktyvos reikalavimus steigiamos Buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Gyvenimo lygio kėlimas gamtos sąskaita Iki NATURA 2000 ekologinio tinklo sukūrimo Europa nuėjo ilgą…

Komentarai 0

Pasaulinės Žemės dienos ir LUTUČIUKŲ klubo 3 gimtadienio šventė

Jungtinės Tautos Pasaulinę Žemės dieną įteisino 1971 metais, todėl šiais metais jau 40 kartą buvo minima ši diena. O LUTUČIUKAI šį pavasarį jau 4 kartą suvažiavo į Kauną padėkoti Žemei. Pasveikino Žemę ir padėkojo jai už tai, jog pavasarį įbėrę į ją rugio grūdą rudenį gali paragauti gardžiai kvepiančios duonutės, kad iš jos išaugę ir vasarą melsvais žiedais viliojantys linai rudenį visus aprengia, kad iš jos gelmių trykštantis šaltinio vanduo atgaivina ištroškusius, kad ji užaugina ąžuolus galiūnus, iš kurių pasisemia stiprybės, o virš jos skraidantys paukščiai giesmininkai išmoko visus skambių dainų. Padėkojo Žemei ir už tai,…

Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 926

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai