Gausėjantys gervių būriai gali imti retėti?
Pilkosios gervės daugelyje Vakarų Europos šalių yra beveik išnykusios. Lietuvoje praėjusio amžiaus antroje pusėje plačiai sausinant pelkes šiems paukščiams taip pat grėsė išnykimas. Šiandien jų populiacija atsikūrusi, tačiau gamtininkai atsipūsti neskuba. Saugomos visoje Europoje Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios gervės gyvena pelkėse, miškų raistuose. Jos itin jautrios trikdymui, ypač intensyviai ūkinei veikla. „Tarybiniais laikais dėl ūkininkavimo, melioracijos darbų Lietuvoje šių paukščių buvo labai sumažėję. 1960–1970 m. jų buvo telikę apie 150 porų. Laimei, gervės lengviau nei kiti nykstantys paukščiai…
Naujas „Žurnalo apie gamtą“ numeris (2012 m. Nr. 1 (49)
Naujame žurnalo numeryje aistringas keliautojas Viktoras Dubinskas pasakoja apie paslaptingas kalnų gorilas, kurių visame pasaulyje išliko vos daugiau nei pusaštunto šimto. Šių gyvūnų galima aptikti tik dviejose labai nedidelėse teritorijose Bvindžio ir Virungos nacionaliniuose parkuose, esančiuose Ugandoje, Ruandoje ir Konge. Povilas Vitkauskas susirūpinęs retojo gauruotojo gvazdiko likimu. Ši vienmetė, sėklomis plintanti žolelė yra beveik išnykusi Lietuvoje ir priskiriama griežtai saugomų augalų kategorijai. Gauruotiesiems gvazdikams išsaugoti parengtas projektas, kuriame numatyta šio augalo radavietėse ganyti gyvulius. Tačiau, pasak gamtininko, tai…
Išleistas naujas žurnalas vaikams apie gamtą „Lututė“ Nr. 84
Pagaliau! Pagaliau sulaukėme pavasario! Gal tik truputį mes tikėjomės jo šiltesnio?.. Juk po žiemos išsiilgome šiltų saulytės bučinukų, gaivaus vėjelio ir labai labai visus savo spalva raminančios žalumos. O visą tai jausdami, mes – ir vaikai, ir suaugę – kuo daugiau laiko norime praleisti gamtoje. Tačiau kol šiluma įsibėgės, į mažųjų, ir ne tik, gamtos draugų dureles vėl beldžiasi naujas žurnaliukas apie gamtą „Lututė“. Vėl tos pačios, tik kitokios užduotėlės apie gamtą, vėl tos pačios rubrikos, bet apie kitus gyvūnus, augalus ar gamtos reiškinius, vėl tokios pačios gražios, bet kitokios nuotraukos, kurios papuošia straipsnelius ir…
Pasaulinę Žemės dieną Kaune vyko vaikų klubo „Lutučiukai“ suvažiavimas
Pasaulinę Žemės dieną, kovo 20-ąją, Kaune vyko vaikų klubo „Lutučiukai“ suvažiavimas. Į renginį susirinko jaunieji gamtos mylėtojai iš visos Lietuvos. Tai jau penktasis mažųjų gamtininkų suvažiavimas, tad neatsitiktinai jis tapo svarbiausiu Pasaulinės Žemės dienos renginiu šalyje. Šiemet klubo nariai rinkosi kultūros ir sporto centro „Girstutis“ salėje. Tradiciškai renginio metu buvo aptarta, kas nuveikta per metus, apdovanoti aktyviausi jaunieji gamtininkai ir jų vadovai. Renginio metu buvo švenčiamas ir „Lutučiukų“ klubo ketverių metų gimtadienis. Šventės dalyvių laukė smagi meninė programa ir skani staigmena. Pasaulinės Žemės dienos…
KRIVĖNŲ TVENKINIO SALA VĖL LAUKIA PAUKŠČIŲ
Pirmąją šių metų pavasario dieną Lietuvos gamtos fondas visus neabejingus gamtai sukvietė į talką Krivėnų tvenkinio saloje. Ties 124–uoju automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kilometru esanti sala nėra saugoma valstybės, tačiau tai svarbi vandens paukščių buveinė. Talkos metu fondo darbuotojai ir savanoriai nupjovė peraugusią žolę, iškirto medžių atžalas. Tikimasi, kad į sutvarkytą salą netrukus perėti sugrįš tūkstančiai paukščių. Pasak gamtosaugininkų, Krivėnų tvenkinio saloje gausiausiai buriasi rudagalviai kirai, kurie užtikrina ir kitų vandens paukščių įvairovę. Kartu gindamiesi nuo plėšrūnų, jie apgina ir kitų paukščių…
Gyvąja gamta reikia ne tik naudotis ar eikvoti jos išteklius, bet ir visokeriopai ją remti
Liutauras RAUDONIKIS Šių metų sausio mėn. 23 d. žurnale „Veidas“ pasirodęs straipsnis apie brangiai kainuojančius nykstančių gyvūnų rūšių apsaugos projektus suteikė peno pamąstymams ne vienam šalies piliečiui. Ką reiškia vien jo preambulėje pateiktas teiginys: „dviem šimtams už delną mažesnių paukščiukų išsaugoti – 7,5 mln. Lt“. Atrodytų, jog gamtosaugininkai tiesiog švaisto taip visuomenei reikalingus pinigus, juolab kad straipsnio autorius dar ir iškelia klausimą: „kodėl gamtosauga Lietuvoje tokia brangi ir kas iš to bando pasipinigauti“? Gaila, kad autorius pamiršo, jog didžioji dalis minėtų pinigų buvo gauta tiesiogiai iš…
Varliagyviai ir ropliai: užmušti negalima pasigailėti. Kur rašysime kablelį?
Netrukus knygynų lentynas turėtų pasiekti gamtininko Jono Augustausko parengtas leidinys „Varliagyviai ir ropliai“. Pasak leidinio autoriaus, būdami gamtoje žmonės dažniausiai pastebi paukščius, jais žavisi, o apie tolimus jų protėvius – varliagyvius ir roplius žino labai nedaug. Dėl to neretai apie šiuos gyvūnus sklinda prietaringomis baimėmis pagrįsti prasimanymai. J. Augustauskas varliagyvius ir roplius stebi ir tyrinėja jau kelis dešimtmečius. „Paukščiais žmonės žavisi, juos pažįsta ir stengiasi globoti. O štai varlėmis ir rupūžėmis daugelis bjaurisi, roplių apskritai bijo. Iš nežinojimo ar baimės kartais žmonės sunaikina kelyje…
Naujas „Žurnalo apie gamtą“ numeris (2011 m. Nr. 6 (48)
Neseniai žurnale „Veidas“ pasirodęs straipsnis apie brangiai kainuojančius nykstančių gyvūnų rūšių apsaugos projektus suteikė peno pamąstymams ne vienam šalies piliečiui. Pasak straipsnio autoriaus, gamtosaugininkai tiesiog švaisto pinigus ir bando pasipinigauti. Kiek Lietuvoje kainuoja gamtosauga, kam ji reikalinga ir kas iš tiesų už ją moka – rubrikoje „Problemos ir aktualijos“ svarsto Liutauras Raudonikis. Tradiciškai žurnale plėtojama daug diskusijų susilaukianti medžioklės tema. Kokia ji buvo prieš 30–40 metų – tarybiniais laikais, kuriuos dažnas jaunas žmogus laiko tamsiais ir gūdžiais, pasakoja patyręs medžiotojas Algimantas…
