Komentarai 0

Komentarai 1

Akimirkos iš mažų lapiukų gyvenimo

Viščiukus skaičiuojame rudenį. O žvėrelius? Žvėrelius – birželio mėnesį. Iki birželio pabaigos pasaulį išvysta visų pas mus gyvenančių žinduolių rūšių jaunikliai. Pradedant kovu, o dažnai net vasariu – šerniukai, briedžiukai, kiškiukai, lapiukai, lūšiukai, vilkiukai, ežiukai, bebriukai, elniukai, stirniukai... Pelės, pelėnai ir kiškiai jau ne po vieną vadą jauniklių spėjo atvesti, o vasaros pradžios sulaukę pasirodo šikšnosparnių ir miegapelių vaikai. Kas gali būti…

Komentarai 2

Skelbiamas karas šernams

Gamtininkų bendruomenę nustebino ir labai papiktino praėjusią savaitę Seime imtas „stumti“ įstatymo projektas dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo: skelbiamas karas šernams, medžiotojų arsenalą siekiama papildyti kovinėmis techninėmis priemonėmis. Dėl ko visa tai daroma? Visą laiką galvojau, kad jei į būrį susirenka 141 skirtingas žmogus, visada tarp jų bus ir protingų, ir kvailų, ir nusimanančių, ir diletantų, ir kompetentingų, ir bent jau besistengiančių įsigilinti į…

Komentarai 1

Gegužė – elnių jauniklių metas

Pavasaris ir vasaros pradžia gamtoje – jauniklių metas. Iš milijonų, milijardų kiaušinėlių, kokonų, lėliukių, ikrelių ritasi vabzdžiai, vorai, erkės, varliagyviai ir ropliai. Iš milijonų stropiai šildomų kiaušinių skyla maži bejėgiai paukščiukai. Po vieną, po du ar keliese pasaulį išvysta žinduolių jaunikliai. Iš mūsų miškų kanopinių žvėrių pirmieji vaikus veda šernai, kartais jau vasario pabaigoje, bet dažniausiai kovą ir balandį. Balandį pasirodo briedžių…

Komentarai 2

Mažas mūsų girių meškinas

Sakydamas „mačiau barsuką“ – šiandien jau nieko nenustebinsi. Pastaraisiais metais, gerokai sumažėjus lapių ir mangutų populiacijoms, barsukai mikliai užėmė jų nišą. Apie tolygų jų paplitimą ir gausą galima spręsti ir iš pėdsakų – barsuko pėdsakų miško keliukuose pamatysi kur kas dažniau nei lapių, kiškių ar net stirnų. Kad galėtumėte palyginti, galėčiau pateikti tokį pavyzdį: miške, kuriame leidžiu laiką stebėdamas žvėris, šiuo metu nežinau nė vienos lapės olos…

Komentarai 1

Kiškių šokiai ir žaidimai

Ar jūs kada nors prekybos centre norėjote įsigyti prastą, nekokybišką maisto ar pramoninę prekę? Ne? Ieškote tik aukštos kokybės, gerai pagamintų produktų? O jei jūs domitės gamta, ar esate išrankus tekstams apie ją, iliustracijoms, vaizduojančioms jos gyvenimą? Jūsų netrikdo tai, kad nuotraukos padarytos neprofesionaliai, nesilaikant etiško elgesio gamtoje normų? Jūs žavitės leidiniais, kurie neva atskleidžia Lietuvos gamtos grožį, tačiau juose publikuojamos sužeistų, į žmogaus…

Komentarai 4

Skraidantys danieliai

Kad danieliai moka skraidyti, įsitikinome jau prieš porą metų. Tiems, kas to dar nežino, kviečiu susipažinti su šia nuotrauka: http://www.naturephoto.lt/fotografija/skrydis_7 Šiandien jūsų dėmesiui dar keletas skraidančių danielių nuotraukų: saulė buvo jau aukštai, šviesa prastoka, atstumas didokas, bet pasižiūrėti į danielių skrydžius šių keleto kadrų pakaks.

Komentarai 8

Pasivaišino

Sekmadienis. Suskamba žadintuvas. Pusė penkių. Keliuosi ir ruošiuosi į mišką. Normaliam žmogui lyg ir kvailokai skamba, bet juk mes ne tokie. Kraunuosi kuprinę, aparatūrą ir kitokias gėrybes paukštukam. Aišku, įsidedu ir mėsytės suopiui. Privažiuoti prie miško neįmanoma, todėl palikęs automobilį pėdinu 2 km iki miško. Atlydys, todėl molis limpa prie guminių. Buksuoju, bet mišką pasiekiu laiku – pusantros valandos iki saulėtekio. Pats tas susiruošti ir pasislėpti iš anksto…

Komentarai 5

Kelios akimirkos iš kazachų žemės

Daugelis turbūt žinot, kad kai kurie žmonės (dėl laiko stokos vardų neminėsim) sugalvojo atsikratyti manimi (kad nebaidyčiau danielių, bo elnius sėkmingai išbaidžiau) ir išsiųsti „pa dalshe“ – į Kazachstaną. Kaip tarė, taip padarė. Galbūt tikėjosi, kad negrįšiu, ale jei jau M. Kavaliauskas skandino nepaskandino, tai iš 2 savaičių tremties pas Kazachstano žvėris Čepuliui buvo daug lengviau parsirasti. Taigis pabuvojau skirtingose vietose, prisižiūrėjau ir prisiragavau visokių…

Komentarai 6

Šeštadienio rytas Buktos miške

Šeštadienis. Pagaliau galiu vėl trumpam išsprūsti į mišką. Žvilgteliu į lauko termometrą – nieko sau! 6 ryto, kovo 8-oji, o už lango +4. Vadinasi, judėsiu. Dar žvilgteliu į orų prognozes, vėjas lyg ir palankus. Guminiai, maskuotė, fotoaparatas, stovas. Kava ir sumuštinis palauks, spėsiu sugrįžęs, kuprinę irgi palieku, bus lengviau judėt. Pradeda brėkšti, važiuoju. Miškas neįprastai tylus, visi laukia tikro ryto. Vietomis per debesų tarpus prasimuša žvaigždėtas dangus, pamažu…

Komentarai 9

Briedinėjimai

Rytas. Nors jei tiksliau, už lango dar naktis. Apsimiegojusiom akim žvilgteliu į lauko termometro skalę – ten vos pora laipsnių žemiau nulio. „Mėnulio nematyt, vadinasi, debesuota, grįžk į lovą“ – tokią gilią mintį išmąsto kažkur giliam smegenų kampelyje įsikūręs tinginys. „Nė velnio, skubėk rengtis ir marš į mišką, juk jau vakar viskas suplanuota“ – nenusileidžia pareigos jausmas. Pareiga nugalėjo, snaudulys išsilakstė. Kava, sumuštinis, kuprinė, guminiai... O…

Komentarai 9

Apie pavasarišką vasarį

Žadintuvas 4:40, „raudonas bulius“ – ir už pusantros valandos krypuoju visiškoje tamsoje per snaudžiantį mišką į palaukę. Ateinu vos per anksti – šiaurinėje pusėje dangus tik pradeda mėlynuoti. Atsisėdu miško pakraštyje, kad kuo plačiau matyčiau. Laukiu, kol prašvis. Rytuose pasipila banalus kruvinas raudonis, o va priešingoje pusėje rytas į purviną tamsų dangaus mėlį pradeda pilti šviesesnius žydrus tonus, po to lyg įgudęs barmenas švelniai įleidžia purpuro, kuris…

Komentarai 13

Stirnų diena, arba mano pirmoji stirnų fotomedžioklė

Šeštadienį pasėdėjus 5 valandas slėptuvėje ir nieko doro nenupaveikslavus, sugalvojau ryt „eiti ant stirnų“. Mislinu: na nenufotkysiu, nors uodegas suskaičiuosiu. Sekmadienį einu ten, kur jos turėtų būti, įsitaisau po pušele ir laukiu... O jos kaip tyčia nesirodo.Tik zylutės virš galvos cypsi. Na, tiek to, važiuoju papildysiu lesyklą ir toliau važiuosiu. Vos tik įsėdau į mašiną ir pavažiavau kokį 30 m, pamatau dvi stirniukes tarp medžių. Link lesyklos darau lanką, gal dar…

Komentarai 4

Stumbrynas

Mėnesį galvojau, ar iš viso verta dėti tokias nuotraukas į šią svetainę. Juk yra geresnių, kažką naujo parodyti sunku, o ir gamta čia tik sąlyginė... Juk aptvarai. Tačiau laisvėje šių gražuolių jau neliks. Liks tik čia, aptvare, užtat ir nuotaika slogi. Žinoma, aptvaras nepalyginamai geresnis pasirinkimas už zoologijos sodo gardą, bet jei jau neliks laisvai gyvenančių stumbrų, teks juos iš Raudonosios knygos perkelti į Juodąją. Bus gal pirmoji saugoma rūšis, kuri ES išnaikinta…

Komentarai 4

Kaip stirninas miške triukšmą kėlė

Neretai fotografas išgirsta stirnino lojimą ir tolstantį traškesį miške. Nusispjauna per petį už visame kvartale išbaidytus žvėris ir pėdina priešingon pusėn, negu nuskuodė pabaidytas triukšmadarys. Man kartą nutiko kitaip. Pasibaidė stirninas, sulojo ir ėmė skuost, aš prie jo jau buvau prislinkęs apie 50 m atstumu. Bet pabėgęs sustojo ir keldamas triukšmą ėjo artyn. Priėjo jis gal per 20 m. Bet po pusę valandos intensyvaus uodų kandimo sujudėjau ir jis jau nuskuodė…

Komentarai 0

Komentarai 4

Elnias – miško dvasia

Galite su manim nesutikti, tačiau manau, jog taurųjį elnią reikėtų laikyti miško žvėrių jautrumo etalonu. Ilgio matas – 1 metras, svorio – 1 kilogramas, žvėriško jautrumo – 1 elnias. Stirna? Jaukus, patiklus, žmogaus kaimynystės nevengiantis žvėrelis. Labai greitai pajunta draugišką jos atžvilgiu aplinką ir gali net žmogaus kieme lankytis. Tačiau jei matote, kad stirnos, pamačiusios jūsų automobilį, sprunka – žinokit, kad čia kažkas kartkartėmis su šautuvėliu pro mašinos…

Komentarai 14

Kovo pasivaikščiojimai (vis dar žiema)

Tradicinis savaitgalis Želtiškių kaime. Jau ir lygiadienis praėjo, o pavasario ženklų – didelis NULIS... Sniego danga storiausia, ledas ant tvenkinuko pusmetrinis, net karosai neišlaikė tokio išbandymo ir vienas kitas iškyla pilvais į viršų :(. Miške ir tylu. Jokio pavasarinio paukščių čiulbėjimo. Kur ne kur prašuoliuoja liūdna stirna. Ne visos sulauks šilumos, oi ne visos. Bent jau viena tai tikrai ne, nes iš jos tik kanopos likusios... :(. Na, bet yra ir kažkiek linksmesnių dalykų.…

Komentarai 7

Po Buktos mišką

Seniai bevaikščiojau su fotoaparatu po mišką, tam skyręs visą dieną. Geriau pagalvojus, niekad ir nebuvau skyręs tam daugiau nei keletą valandų... Tad kovo 16-osios šeštadienio rytą užsimečiau fotokuprinę ant peties ir patraukiau pasivaikščiot. Pūtė gan stiprus vėjas, gnaibė šaltukas, tad kuo greičiau pasukau į miško gilumą. Jokio užsibrėžto plano neturėjau. Taip ir bridau žvėrių takais, vis neprarasdamas vilties pamatyti ką nors įdomesnio. Nors pėdsakų ir žvėrių buvimo…

Komentarai 9

Žadėtasis fotoreportažas apie briedį

Rugsėjo 15-oji – pats tauriųjų elnių rujos įkarštis, kada kiekviena diena brangi, kiekviena diena skirta praleisti miške su elniais arba bent galvoti apie juos sėdint kabinete. Ką duos šiandiena? Šią dieną pasirenku atkampų miško pakraštį. Pelkėti miškai, užankantis ežerėlis, krūmynai, žmogaus ūgio žole apaugusios pievos – tikras žmonių nelankomas žvėrių rojus. Permiegojęs mašinoje dar neprašvitus brendu per aklaežerį – bebaigiantį užželti ežerėlį. Kadangi esu ne…

Komentarai 10

Lapė ir kiškis

Be jokios abejonės, visi girdėjome ir žinome, kad lapės medžioja kiškius. Tačiau kad ir kokias begales laiko praleidžiu gamtoje, iki šiol to dar neteko matyti. Ir štai vasario 22-ąją pasisekė. Važiavau mašina apžiūrėti miško pakraščio, patikrinti, kas ten lankosi ir tikėdamasis ką nors pamatyti. Žvilgt per langą į kairę – kažko lapė skuodžia per lauką: nulėkė lauku žemyn link upelio, paskui apsisukusi skuodžia į kalną. Na, manau, tegu sau bėgioja, toli, vis tiek iš jos…

Komentarai 9

Neereliai

Kažkaip su manim visada taip išeina: suplanuoju kokią nors fotosesiją, o baigiasi viskas velniai žino kur... Taip ir dabar – prasidėjo viskas nuo seniai planuotos erelių fotosesijos Raseiniuose, o baigėsi Panevėžio rajone, Naujamiesčio girininkijoje, raguotų keturkojų draugijoje. Ereliams sutrukdė atvažiavę miško kirst miškininkai. O tada prisiminiau, jog ne per seniausiai pavežėjau vieną moterį iki Vilniaus ir ji man papasakojo, jog turi pažįstamą miškininką Panevėžio rajono…

Komentarai 2

Ligoniukė

Pavasarį įsigijus maskuojamą kostiumą, labai parūpo jį išbandyti, todėl nusliūkinau pasivaikščioti po mišką. Ilgai vaikščiot nereikėjo, eidamas kvartaline už trijų šimtų metrų pastebėjau besimaitinančią stirną, kaip priedangą naudojant nusvirusias eglių šakas ir krūmus, pavyko gan arti prieiti – apie 30–40 metrų atstumu. Pastebėjau, kad ši stirna skyrėsi nuo anksčiau matytų, apatinėje smakro, kaklo dalyje buvo susiformavęs didžiulis guzas ar auglys, nežinau, kaip tai…

Komentarai 9

Ar teko matyti ežio liežuvį?

Mūsų namuose prie laiptų stovi dubenėlis, į kurį kiekvieną vakarą  pripilama pieno katėms. Katės nesijaučia labai alkanos, todėl dažnai pieno po jų vakarienės lieka, bet rytais dubenėlis visada būna tuščias. Kad prie dubenėlio apsilanko ežys, pastebėjau jau prieš kokius trejus metus, bet ežys būdavo atsargus ir apsilankydavo vėlai naktį. Šiemet gyvūnėlis išdrąsėjo ir pradėjo ateiti anksčiau, tiksliau kuo arčiau ruduo, tuo anksčiau ateina ežys. Paskutinėmis dienomis ežys…

Komentarai 4

Pažintis su kurmiu

Pamačiau mūsų kieme kaimynų katiną, tupintį po medžiu ir kažką atidžiai stebintį... Staiga jis kepštelėjo letena, kažką ištraukė ant žolės ir apuostęs patraukė namo. Pripuolėm pažiūrėti ir radom kurmį, besiiriantį per žolę, bandantį pasislėpti. Vaikai turėjo progą apžiūrėti tikrą kurmį. Ačiū Hariui :) Nunešėm jį į laukus ir paleidom... nors kaimynai tuo nelabai džiaugėsi :)

Komentarai 10

145 eurai už naktį su meška...

...pagalvojau, skaitydamas vienos suomių agentūros puslapį, skelbiantį apie galimybę visą naktį stebėti ir fotografuoti ruduosius lokius. Nesu mėgėjas tokių fotosesijų, bet ruošiau sūnui gimtadienio dovanos siurprizą, o kadangi jis mėgsta ir nori fotografuoti, pagalvojau, kad meškos – pakankamai įdomus nuotykis. Taigi su mašina atkeliavome į Rytų Suomijoje, prie pat sienos su Rusija, esantį Martinselkonen nacionalinį parką. 4 valandą vakaro mus susodino į autobusiuką ir išvežė…

Komentarai 0

Julius Morkūnas: „Paukščių fotomedžioklė teikia daugiau džiaugsmo“

Julius Morkūnas, konkurso „Gintarinis žaltys“ nominacijos „Gyvūno portretas“ laureatas, vaikystėje į namus tempdavo vabalus ir sliekus, kuriuos, kaip pats prisipažįsta, vadino gyvatėmis, o dabar – fotografijas. Pasak fotografo, gamta jį visada traukė – ir šiandien jis prisimena save nuo mažų dienų tyrinėjantį pabundantį po žiemos skruzdėlyną, apžiūrinėjantį žiedadulkes renkančią bitę, stebintį varnėną, giedantį prie inkilo. Neatsitiktinai ir J. Morkūno profesija susijusi su gyvūnais. – Kada supratote, kad Jūsų darbas bus susijęs su gyvūnijos pasauliu? – Tikriausiai nuo pat pirmųjų dienų, kai pradėjau mokytis. Įdomiausios pamokos…

Komentarai 4

Susitikimas su briedžiais Baltarusijos žemėje...

Ištark žodį „briedis“ ir į tą pasakymą sureaguos ne tik suaugęs, bet ir vaikas, o ką jau kalbėti apie gamtininką fotografą, kuriam pamatyti, o ir nufotografuoti briedį būtų lyg didžiausia Dievo dovana... Jau daug kartų svetainėje NATUREPHOTO.lt buvo matomos šio miškų karaliaus nuotraukos, daug kartų ir „Žurnale apie gamtą“ buvo skaityti straipsniai apie šį gražios karūnos savininką, todėl, Kęstučiui Čepėnui pasiūlius, vedini vieno gražaus tikslo – susitikti su…

Komentarai 4

Iš žvėrių gyvenimo. Gruodis

Nežinau, kaip Jūs, mieli kolegos, tačiau aš žvėriškai laukiu sniego... Negana to, kad ruduo visais fotografavimo atžvilgiais buvo nevykęs, dar ir žiema neateina. Gal net iš viso neateis. Nuolat seku tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes prognozes. Jau, žiūrėk, už savaitės, už dviejų žadamos šalnos. Ir taip nuo pat rugsėjo. O šalnų kaip nėra, taip nėra. Per visą tą laiką nuo vasaros gal tik dvi temačiau. Ir tai tik vos vos pašaleno. Sprendžiant iš įvairių prognozių, žiemos…

Komentarai 0

Ministerijos eksperimentas

Lietuvos gamtą sunku būtų įsivaizduoti be stirnų. Juo labiau kad jos – vienos gražiausių mūsų krašto žvėrių, kuriais gėrisi ir maži, ir dideli. Be to, neretos. Stirną laisvėje yra matęs turbūt kiekvienas. Patinka šie žvėrys ir legaliems medžiotojams, ir nelegaliems – brakonieriams. Tiesa, juos labiau traukia tai, kad stirna – vienas dažniausių ir lengviausiai sumedžiojamų laimikių, jos mėsa gardi ir nesunkiai paruošiama. „Gražiausia stirna – puode“, – kartą man aiškino garsus medžiotojas, parašęs nemažai apybraižų apie gamtą. Medžiotojai savo populiariąją teoriją „žmogus privalo reguliuoti žvėrių skaičių“ grindžia…

Komentarai 0

Bebras – priešas ar draugas?

Prieš kelerius metus įsiplieskę ginčai dėl bebrų tebekaitina aistras iki šiol. Vieni juos vadina kenkėjais, didele ekologine nelaime, didžiuliu galvos skausmu, kiti sako, kad tai naudingas gyvūnas. O ką apie didžiausią Eurazijos graužiką mano Lietuvos gamtininkai ir medžiotojai? Persekiojimo nepakenčia Klausimas, kiek iš tikrųjų bebrų gyvena Lietuvoje, seniai kelia nemažai diskusijų. Daugelio kalbintų pašnekovų nuomone, pastaraisiais metais bebrų gerokai sumažėjo. Bent jau ten, kur jie intensyviai medžiojami. „Kitaip ir negali būti – bebras ne tas žvėrelis, kuris pakeltų neribotą intensyvią medžioklę“, – sako gamtininkas ir medžiotojas…

Komentarai 4

Briedžių šalyje

Visur gerai, bet namuose geriausia... Tam, kad įsitikintum, kad taip yra iš tikrųjų, turi iš namų kažkur iškeliauti. Ganiau ganiau žvėris Lietuvoje ketverius metus ir... Kęstučiui Čepėnui pasiūlius sutikau pasižiūrėti, kaip ten visai čia pat už sienos balturusiškai lietuviški briedžiai gyvena. Tad neilgai dvejoję, neilgai ruošęsi, savaitgalį trise – aš, Kęstutis ir Lina – nukakom į Baltarusiją. Mūsų kelionė užtruko dvi paras: nuo penktadienio pietų iki sekmadienio pietų,…

Komentarai 2

Iš žvėrių gyvenimo. Lapkritis

Paskutinis rudens mėnuo. Pats niūriausias, pats tamsiausias, pats liūdniausias. Ne tik žmonėms, bet ir žvėrims. Miškas, visą vasarą teikęs prieglobstį ir maistą, darosi nebemielas. Krinta paskutiniai lapai, atsiveria didžiulės erdvės. Ne taip paprasta pasislėpti miške. O ir maisto vis mąžta ir mąžta. Dar gerai, kad ilgos naktys. Užtenka laiko paklajoti, maisto tolėliau nuo miško susirasti, o kartu ir pailsėti. Šviesiu paros metu tenka būti akyliems. Žvėrys pradeda reaguoti į…

Komentarai 3

Iš žvėrių gyvenimo. Dar apie danielius

Pradėjus fotoreportažus apie danielius, galima juos dar tęsti ir toliau. Laikas tai juk tinkamas – danielių ruja. Miškuose, kuriuose jie gyvena (tiesa, tokių Lietuvoje nedaug), dabar jie pagrindiniai veikėjai. Patinai, kurių šiaip vasarą pamatyti buvo sunku, dabar šmirinėja po mišką patelių ieškodami. Aktyvūs visą dieną, tad jei sėkmė nusišypso – pavyksta ir nufotografuoti. Šiandien keletą mačiau, tačiau gero kadro, deja, padaryti nepavyko. O čia reportažas, kaip danieliai…

Komentarai 1

Iš žvėrių gyvenimo. Du broliukai danieliukai

Trūksta, oi kaip trūksta mūsų svetainei fotoreportažų... Pradžioje įsivaizdavau, jog visi būsime kūrybiškesni ir labai nesunkiai fotoreportažus „gaminsime“. Juk kiekviena išvyka į gamtą – šūsnis įspūdžių, emocijų, susitikimų su mūsų gamtos draugais, galų gale nuotraukų (kurių gal dažnai meninėmis nepavadinsi, tiesiog gamtos gyvenimo dokumentų), kuo tikriausiai labai norisi pasidalinti su kolegomis. Ko gero, mums visiems kol kas trūksta tik visus patraukiančio „kabliuko“…

Komentarai 0

Komentarai 0

Prasidėjo danielių ruja

Apie meteorologus reikia kalbėti gerai arba nieko... Jau du mėnesius laukiu šalnos. Nesakau, kad jos nebuvo Rytų ar Pietų Lietuvoje, tačiau Vidurio Lietuvoje tikrai ne. Šį savaitgalį jau žadėjo... Per visus meteorologinius tinklalapius. Lėkiau į mišką su didžiausiomis viltimis ir lūkesčiais, bet... Kai ramiai pagalvoji, įvertini numatytas prognozes – vėjo kryptį ir stiprumą, debesuotumą, oro masių judėjimą – šalnos ir negalėjo būti. Bet juk pasikliauni specialistais. Gal kitą…

Komentarai 2

Ar lemta lūšims išlikti mūsų giriose?

Visais laikais Lietuvos miškuose išvysti lūšį buvo didelė retenybė. Šiandien ji – vienintelis mūsų giriose aptinkamas katinių šeimos plėšrūnas. Anksčiau šalyje gyveno ir mažesni lūšių giminaičiai – miškinės katės, dar vadinamos vilpišiais. Deja, jos buvo išnaikintos XIX a. Aplinkos ministerijos duomenimis, toks pats likimas vis dar gresia ir lūšims – Lietuvoje tėra 80–100 šių žvėrių. Retas ir atsargus žvėris Lietuvoje lūšių populiacija visada buvo negausi ir neatspari aplinkos pokyčiams. XX a. pradžioje manyta, kad šie žvėrys visai išnyko. Po II pasaulinio karo jų ėmė gausėti. Aštuntajame dešimtmetyje lūšių skaičius…

Komentarai 2

Atėjo ruduo

Pamažu pamažu atėjo pats blogiausias metų laikas. Gamtos fotografams ypač: niūru, darganota, tamsu. Kaip tuos du–tris mėnesius reiks pratraukti... Net vasarą ar pavasarį iš dešimties susitikimų su žvėrimis kokie aštuoni būna nesėkmingi: objektas per toli, aplinka bloga, nėra išraiškos, prasta kompozicija, o dažniausiai per tamsu – juk žvėrys aktyvūs daugiausia tamsiu paros metu. Tai šiuo metų laiku nesėkmingi jau bus visi dešimt atvejų: per tamsu, per tamsu, per tamsu. Stebiu…

Komentarai 3

Liūdnas elnių rujos akordas

Baigėsi rugsėjis. Baigėsi tauriųjų elnių ruja. Baigėsi, net dorai neprasidėjusi... Patinų buvo, patelės tikriausiai apvaisintos, tačiau reginio nebuvo. Ir prieš 10, ir net prieš 20 metų teko klausytis riaumojančių elnių, tačiau tai buvo ketvirtoji ruja, kurią nuo pirmos iki paskutinės dienos praleidau su fotoaparatu rankose. Ir pati prasčiausia... Nuo rugpjūčio 15–20 iki spalio pirmųjų dienų miške praleidau daugiau nei 20 dienų ir naktų, tad visomis savo kūno ląstelėmis tai…

Komentarai 0

Komentarai 4

Elnių betykant

Šiandien vakare susiruošiau patykot elnių. Kadangi vakar mačiau pamiškėje besiganančius patiną ir keturias pateles, šiandien turėjau viltį nuspausti kokį kartą aparato mygtuką. Dar nespėjau išsivynioti aparatūros, kai pasirodė elnio jauniklis, bet gana greitai neramiai pažiūrėjęs į miško pusę pabėgo. Po kokių dešimties minučių paaiškėjo ir jo nerimo priežastis – iš miško pasirodė lūšis. Pradžioj pastovėjo, po to pasėdėjo ir pamiške patraukė mano pusėn. Nors stengiausi…

Komentarai 1

Pavasarinės kiškių lenktynės

Šį pavasarį važiavau pro Antakalnių kaimą link Bartkuškio miško (Vilniaus r.). Iš karto už kaimo pievoje dėmesį atkreipė būrys pilkųjų kiškių. Jų buvo dešimt ar daugiau. Pasukau į lauko keliuką tikėdamasis pievoje juos nufotografuoti. Įsijautę į savo vestuves jie pralėkė pro mašiną į kitą keliuko pusę, kuri buvo apaugusi brūzgynais. Lenktynės tęsėsi. Ten juos ir nufotografavau, nors brūzgynai labai trukdė.

Komentarai 0

Kiaunė smaližė

Kad kiaunės mėgsta prinokusias šaltekšnių uogas dar pernai mums nuotraukoje parodė Marius Kavaliauskas. Beje, atidesnis stebėtojas tikriausiai ne kartą ant miško keliukų yra pastebėjęs kiaunės išmatų su apvirškintomis šaltekšnių uogomis. Šiemet uogaujančią kiaunę teko išvysti ir man. Belaukdamas elnių netoliese pastebėjau uogaujančią kiaunę: ji ropštėsi liaunomis šaltekšnio šakelėmis, skynė uogas, bet kai pasiekė krūmo viršūnę – krūmas linko ir kiaunė krito žemyn. Tai…

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai