Komentarai 6

Kregždžiukai

Ramūs ir mieli,alkani,ir pikti,protingi.Pasižiūrėkime kartu.

Komentarai 1

Gervės – ūkininkų laukų siaubūnai

Tikrai nieko asmeniško. Asmeniškai nepažįstu nė vieno stambaus ūkininko, negyvenu jų godomis ir rūpesčiais. Tik daug matau ir girdžiu. Matau, kaip metai iš metų modernėja jų technika, kaip dėl naudojamos chemijos iš laukų nyksta ūkininkams nepageidaujami augalai, kaip po barstymo likusios trąšos be sąžinės graužaties išpilamos galulaukėse ar tiesiog į melioracijos griovius, kaip nyksta pakelėse ar pagrioviose, galulaukėse gražiai žaliavę medžių ir krūmų guotai, kaip iš kiškių, stirnų, elnių, lapių, barsukų atimami paskutiniai pamiškėse ar paupiuose dirvonavę prastos žemės lopinėliai. Ir girdžiu, kaip kaimų gyventojai aptarinėja naujausius…

Komentarai 1

Kikilių vedybos

Pievutėje vaikštinėjo kikilių porelė. Nors pievutė dar maža, tačiau vienas kito surasti negalėjo. Paukštelė stryklelėjo ant tvoros ir iškėlusi galvą kreipėsi į aukščiausiąjį, kad surastų jai kavalierių. Malda buvo išgirsta, bus būrelis kikiliukų.

Komentarai 0

30 minučių iš paprastosios medšarkės gyvenimo

  Apie paprastąją medšarkę (Lanius collurio)2013-08-14, 18:20–18:50 Galima sakyti: kam trukdai, lendi į jos valdas? Tos valdos – Karoliniškių draustinio prieigos, kažkada čia ir buvo jo teritorija, bet pristatė SOS vaikų kaimo namukų, dar kotedžų su Zuoko palaiminimu vietoj pradėjusio čia klestėti jauno beržynėlio, iškirtę, priveisė, tad jos valdos – tai skersai išilgai perpučiamos įvairiausių trikdžių. Aš nebuvau įkyrus, o ir ji, pripratusi prie trikdžių, labiau manimi domėjosi, o ne baiminosi, aš jai pasidariau įdomus, o ji man iš pat pradžių krito akin. Nuskrenda, grįžta pažiūrėti, ką aš veikiu, pamato žiopliuką vabzdį ore, mikliai…

Komentarai 1

Gulbės giesmininkės

Vieversio dieną išlėkiau po apylinkes pasižvalgyt (Vilniaus raj.). Nors vieversio nesutikau, bet nudžiugau pamatęs gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus). Suskaičiavau 21 individą, bet dėl reljefo ypatybių (daubos) galėjau visų ir nematyti. Kokybė ne kažin kokia, bet dokumentikai pridedu trumpą filmuotą medžiagą ir keletą nuotraukų.

Komentarai 12

Su artėjančiom šventėm!

Jau kelios dienos suku galva, kaip čia Jus įdomiau pasveikinti su tom šventėm, kurios tuoj ateis, prašvilps ir vėl paliks mus jų laukti. Kuičiausi po savo varganą šių metų archyvą - nieko originalaus nesugalvojau, nors papasakoti turėčiau ką. Danijoj dienos šviesos čia nemačiau jau apie du mėnesius. Kieme galima laisvai čiuožinėti bet ne sniegu, o pliurze žolėje. Trumpai tariant – tešlynas ir tamsa. Valio, nuotaikos visai tai negadina. Taigi ir fotoaparato rankose neturėjau lygiai tiek pat laiko. Kirai neduoda ramybės už langų sliekaudami, bet net prie pat jų šviesos neužtenka. Šiandien, gruodžio 20 dieną, 2014 metais, pasiėmiau savo kalėdinę…

Komentarai 3

Gulbės giesmė

Gulbė giesmininkė - reta, pastoviai perinti rūšis. Šiandien gruodžio 13 d. lankiausi Ventės rage, pūtė stiprus vėjas. Properšose plaukiojo būriai gulbių. Žmogui toks reginys žiemą retas ..., tad mėginau pafilmuoti... Yra legenda, kad gulbės gieda giesmę vieną kartą gyvenime - prieš pat mirtį, iš čia ir kilęs posakis gulbės giesmė, nusakantis paskutinį veiksmą ar atsisveikinimą. Tačiau iš tikrųjų, gulbės negieda.

Komentarai 5

Tulžio žvejybos ypatumai

Čia sudėjau kelių rytų fotosesijos rezultatus. Daug naujo sužinojau apie tulžius ir daug džiaugsmo apturėjau. Toliau skaitykite po nuotraukomis.

Komentarai 12

1 metai 1 mėnuo ir 28 dienos

Prieš tiek laiko pasakojau apie nuotykius iš Danijos viršūnės. Pažadėjau iki kito karto, tai jaučiuosi skolinga. Oras nebuvo draugiškas, bet kartais reikia prisitaikyti prie sąlygų, kai patenki šen ar ten. Taigi, šį kartą taip ir buvo. Šiaurės jūra niekada nebūna nei draugiška, nei rami. Čia, šiauriausiame Danijos taške, Skagen, šviesa ypatinga. Niekas kol kas nepaaiškino kodėl, bet viskas keičiasi taip greitai, kiek užtenka laiko pasakyti – besikiškekopūsteliaudamas. Vieną akimirką vanduo beveik juodas, o kitą keistai žalios spalvos. Bangos nenurimsta niekada, o juo labiau rudenį. Dūžta į krantą su smėliu iš dugno. Nepamirškime ir nešamo…

Komentarai 6

Pasimatymas su didžiuoju baltuoju garniu

Mieli gamtos bičiuliai, turbūt mes, marijampoliečiai, baigiam Jums įsikyrėt su mūsų Šešupę pamilusiu didžiuoju baltuoju garniu. Bet kiek nepakartojamų akimirkų jis man, ir ne tik... suteikė! Dabar jau daug kas pažins šį mus aplankiusį svečią. Dauguma žmonių jį palaikė gerve. Kiti tiesiog prieidavo prie manęs ir pasidomėdavo, koks čia gražuolis Šešupės vandenyse žvejoja. Ir tik vienas senolis buvo užsispyręs ir laikėsi savo nuomonės. Kai bandžiau jam paaiškinti, pasijuokė iš manęs, kad neatskiriu pelikano nuo garnio. „Čia – tikrai yra pelikanas. Man gamtosaugoj taip paaiškino“, – kaip kirviu nukirto pašnekovas. O garnys, tarsi…

Komentarai 6

Šiandien grybaut nevažiavau (pagrindinė nuotrauka – paprastoji raudonuodegė)

Šiandien grybaut nevažiavau... kaip dauguma Lietuvėlės šį savaitgalį... Aš buvau ketvirtadienį – grybų yra, t. y. buvo :). Mikologai rašė – kam jau pasisekė rast daug grybų, tam pasisekė, daugiau jau šiais metais tiek nepridygs. Radau nemažai – 15 tikrinių baravykų, 5 raudonviršius, 25 lepšius, 7 kazlėkus, 2 voveruškas ir nemažai umėdėlių. Iš keturių važiavusių aš pririnkau mažiausiai, per 2 valandas. Taigi jau grybų nėra... toje vietoje :). Todėl nusprendžiau aplankyti slėptuvę, jos prieigas. Ir visai smagiai praleidau laiką. Didžiųjų zylių (išvedė dvi vadas) lizdelis-urvelis jau užimtas – pelytės jau augina mažylius, išdygusios…

Komentarai 9

Pusdienis su gandrais

Į paukščių pasaulį mane kažkada atvedė gandrai. Jie man parodė, kokį stebuklą padarė gamta sukurdama paukščius. Dėl to manau, kad bus teisinga, jei mano pirmasis reportažas bus apie gandrus. Praeitą penktadienį, liepos 18, susiruošiau į kaimą „ant gandrų“. Iš tiesų tuo džiaugiausi, nes gandrų stebėjimas man visada ramybė, poilsis, teigiamos emocijos. Kaime kas savaitę užmetu akį į visus ten žinomus lizdus, bet lizdui, prie kurio ruošiausi eiti, skiriu daugiau dėmesio. Sodybos, kur yra lizdas, savininkui jau ketvirti metai padarau šiokį tokį sezono dienoraštį iš nuotraukų. Mielu noru tai darau, nes jis  žmogus, mylintis gandrus ir kitus…

Komentarai 6

Noriu ramios vaikystės

Sveiki, tetos ir dėdės. Jau kokios trys dienos, kaip atsiradau pasaulyje, gyvenu ir rašau jums iš Kretingos rajono Tenžės slėnio ties Bajorais. Gimiau gražioje vietoje netoli Kretingos valymo įrengimų, kur mano gimtasis griovys ir prūdas kasdien stebina mane savo kvapais, šiluma ir džiugina maisto gausa. Man atrodo, kad tėveliams čia nesunku prižiūrėti ir išlaikyti mus su sesute. Norėčiau turėti daugiau broliukų ir sesučių, bet tėtis nusprendė, kad šeima nebūtinai turi būti didelė. Geriau soti, graži ir sveika. Gyvenimas būtų geras ir ramus, jei ne vienas fotomaniakas, kuris kelintą rytą drumsčia mums ramybę. Gal jis neturi kur miegoti ir nori gyventi…

Komentarai 7

Gaidžių balos Eurovizija

Tuo metu, kai visa Lietuva šlavė rimkimaximas, kad būtų ką insipilt ir insimest skrandin bežiūrint vieną iš svarbiausių įvykių Europoje (po krepšinio ir po popiežiaus kalbos), aš susipakavęs įrangą skuodžiau Dzūkijos linkui. Tuo metu, kai visi jau vakarieniavo, aš gulėjau baloj merkiamas lietaus ir fotografavau vienintelį paukštį, palaikantį man kompaniją (paukščių buvo daugiau, bet anie palaikė kompaniją vienas kitam). Tuo metu, kai visi įsijungė savo transliacijos priemones ir su nekantrumu laukė GranMaxiGala koncerto, aš sėdėjau mašinoj, džiovinausi rūbus bei kimšau duoną su dešra. Kai trinktelėjo pirmi akordai, aš atsidariau langą ir sidro…

Komentarai 5

Gervių „santabarbaros“

Beveik keturias paras praleidau fotografuodamas gerves, tai dar dabar ausyse spengia nuo jų klykavimo. Bet apie viską iš pradžių. Man parodė prie didelės kirtavietės prisišliejusią labai gražią pelkutę. Tai – gervių pamėgta vieta. Pirmą kartą ten bandžiau prislinkti naktį. Nedarykit šito nepasitarę su gydytoju ar vaistininku, ar bent jau su manimi. Gervės labai jautriai miega ir bet koks triukšmas gali jas išgąsdinti (pasirodo, tai netiesa, bet tuo metu aš buvau tuo įsitikinęs). Taigi su fotoaparatu ant pečių, su kėdute rankoje braunuosi per užpelkėjusią kirtavietę, kurią mačiau tik kartą. Tamsoje matau tik juoduojantį kirtavietės pakraštį ir…

Komentarai 20

Ledynmetis

Pabudau nuo žadintuvo garso, tik šį kartą 2:30. 1.5 valandos kelio – ir jau kraunu mantą ant šerkšnu aptrauktos žolės Rusnės saloje, prie Uostadvario. Ant galvos prožektorius, ant pečių 33 kg kuprinė (specialiai pasisvėriau, kad žinočiau, kokias kančias kenčiu). Traktorių išmaltais keliukais pūškuoju 3 km link savo tikslo – salų prie Atmatos žiočių. Čia jau einu antrą kartą šį pavasarį. Pirmasis buvo nesėkmingas – įsivaizduojat, atpūškuojat tokį kelią su tokiu svoriu ir, kai jau ruošiatės lįsti į slėptuvę (slėptuvę statot apie valandą), atvažiuoja į tą salą traktorius krūmų kirsti. Ir įsivaizduojat, su kokia nuotaika reikia visą…

Komentarai 12

Mažojo krago žvejyba

Teko stebėti, ką veikia mažieji kragai, kurie gyvena Šešupės upėje. Anksčiau man stebėti nepavykdavo, kadangi šie paukšteliai yra baikštūs ir arčiau priėjus greitai neria gilyn, ir nesulaukdavau kada išnirs. Šiandien jau šalčio mažiau apie -10. Ties Tarpučių užtvanka neužšalęs plotelis gana nedidelis, ankstesniais metais šioje vietoje ledo visai nebūdavo. Kaip ir įprasta, daugiausiai yra didžiųjų ančių, gulbių nebylių daugiau nei 30, viena didžiojo dančiasnapio patelė ir 5 mažieji kragai. Apie tris valandas stebėjau, ką veikia kragučiai. Jie nebuvo tokie baikštūs kaip anksčiau, aktyviai nardė ir gaudė žuvytes. Mačiau, kad jiems žvejoti…

Komentarai 10

Valkatavimo sezono atidarymas

Šiam žiemos sezonui nesiruošiu statyti kokios nors rimtos slėptuvės, namelio, paukščių šėryklos. Bastysiuos po Lietuvą ir bandysiu laimę kuo įvairesnėse vietose. Man nepatinka, kai negali būt lankstus, pasirinkti vis kitokį foną, šviesos kryptį, kitokią aplinką. Aišku, dėl to bus daug didesnė rizika, kad pagausiu mažiau. Bet rizikuot yra dėl ko – dėl įvairovės, dėl naujų iššūkių, dėl naujų galimybių, dėl naujų nusivylimų ir dar didesnių džiaugsmų sėkmės atveju. Taigi „valkatavimo sezoną“ pradėjau Tauragės rajone. Šį rudenį viena žymi ornitologė parodė nuostabią vietą (ačiū jai už tai!), kur laikosi krūvos įvairių …

Komentarai 10

Vapsvaėdis

Paskambino draugas, kad netoli savo namų nuo vapsvų lizdo nubaidė vapsvaėdį. Kadangi buvau visai netoliese, greitai nuvažiavau į tą vietą. Įsitaisiau artimiausiuose krūmuose. Nespėjus kaip reikiant apsidairyti, vapsvaėdis nusileido per kelis metrus į medį, o po geros valandos ėmėsi vapsvų lizdo. Jam įnirtingai darbuojantis, pasisekė prišliaužti arčiau.

Komentarai 0

Kaimynė

Pas mus kaime kaimynė atsivedė jauniklių virš tvarto durų. Stengėmes kuo mažiau trikdyti. Taigi kartkartėm stebėdavau jaunikliukus, kaip jie auga ir atrodo, kol pagaliau išmoko skraidyti :).

Komentarai 9

Kaip nesušlapti

Taigi žadėtasis fotoreportažas apie tai, kaip nesušlapti. 1. Jei norit nesušlapti, nesiartinkit prie vandens... O jei kiek rimčiau, tai ne vienas mūsų esame susidūrę su ta problema, kai norime nufotografuoti gyvūnus prie vandens, vandenyje, kokiam nors pelkyne ar tešlyne, o prieiti arčiau negalime. Kai gilu, galima naudoti plūduriuojančią slėptuvę. O kai gylis vos 10–15 cm? Žinoma, galima atsisėsti ant kėdutės pasistačius palapinę, bet fotografavimo kampas jau bus nebe tas. O kaip atsigulti? Taigi – vienas iš paprastesnių būdų, kaip panaudoti guminę pripučiamą valtį slėptuvės statybai. Reikia vienos nedidelės guminės valties (kuo mažesnė, tuo…

Komentarai 4

Ausuotieji kragai (papildyta)

Per Jonines teko pasiirstyti valtele po Aukštadvario ežerus. Valtis plastmasinė, aerodinaminėmis savybėmis primena kartono dėžę, bet juk šventės ne vien iš alaus gėrimo susideda :). Taigi pasirišau ilgesne virvele aparatą (jei kas – bent kortelė liks) ir išplaukiau į vandenis plačiuosius. Toks vaizdas, kad ežere gyvena tik ausuotieji kragai... Vien tik poroje ežerėlių gal 6 šeimos su jaunikliais sukinėjosi. Laikas – pats vidurdienis, dangus giedras, saulė spigina... Po kurio laiko pradėjau ir alų su ilgesiu prisimint. Keletą šeimų nusifotografavau iš tolo, kol nutaikiau vietą, kad lengvo vėjelio nešamas su valtele „pramigruočiau“ pro vieną…

Komentarai 0

Baltaskruostės berniklės

Seniai norėjau pafotografuoti didžiulius migruojančių paukščių pulkus. Bet... gyvenimas – dalykas sudėtingas, ir kartais tai, kas tiesiog po nosimi, kažkaip praslysta. Kasmet vos išėjus įšalui man tikras darbymetis – miškasodis, o kai jis baigiasi, tai baigiasi ir pavasarinė migracija. Šiais metais rimtai nusprendžiau pavogti vieną savaitgalį ir kaip nors pasiekti pamario krašto užliejamas pievas... Jau iš patyrusių kolegų vertas dėmesio vietas išklausinėjau. Bet neprireikė, pasirodo, jau kelias savaites tūkstantiniai žąsų, ančių, gulbių būriai stovyklauja vos už 4 km nuo mano namų slenksčio... Juk gyvenu Žuvinto rezervato pariby ;). Dabar mokausi…

Komentarai 9

Lapedukai

Per gerus metus pavyko susirinkti didžiąją dalį kragų nuotraukų. Trūksta dar dviejų rūšių, tų, kurios rečiausios čia: raguotojo ir Podilymbus podiceps (neturiu lietuviško atitikmens). Pavadinimas lapedukai dėl to, kad daniškai kragai vadinami lappedykker, skaitant greitai ir sulietuvinant išeina lapedukai. Jau sugrįžo visi ir šiemet, pavasaris kaip ir visur – vėluoja, tai puotos ir išdykavimai prasideda tik dabar. Neseniai ledai iš savo gniaužtų paleido tvenkinius ir ežerus. Nuotraukos šiemetinės, išskyrus juodakaklio krago – jos pernykštės. Be galo įdomūs paukščiai man, kiekvienas vis mažesnis, vis greitesnis ir vis labiau baikštus. Klaikiai…

Komentarai 4

Pažintis su pelėdomis

Taip sutapo, kad įsigijęs sodybą, tų pačių metų žiemą perskaičiau laikraštyje, jog į miestą priklydo ir susižeidė uralinė pelėda.Ten dar buvo parašyta, kad jos beveik neturi ir lizdaviečių. „Paguglinęs“ internete ir pasidomėjęs, kas tai per paukštis, iš karto supratau, kad turiu padėti tokiam didingam paukščiui. Netrukus buvo sukalti ir įkelti pirmieji inkilai. Beliko laukti pavasario ir stebėti situaciją. Inkilai buvo netoli namo, todėl galėjau su žiūronais stebėti inkilus. Tačiau apie inkilus jokio veiksmo nevyko, o tai labai mane liūdino. Tačiau maždaug apie birželio pradžią pamačiau ant inkilo briaunos tupint pelėdą. Labai…

Komentarai 15

Balinės pelėdos

Pažadėjau keliems vyrukams įkelti fotoreportažą, apie tai kaip „lengva“ fotografuoti užsienyje :). Čia, toj šalies dalyje, kurioje gyvenu, paukščių reikia su prožektoriais ieškoti arba tikėtis reto stebuklo, kad atskris. Visą likusį laiką reikia ieškoti, važinėti ir plakti pėsčiomis įvairius landšaftus. Gerumas tas, kad čia tiek televizija, tiek įvairūs kiti šaltiniai dažnai praneša apie retus gamtos fenomenus arba paukščių invazijas. Šį kartą – balinės pelėdos užlėkė pasižiemoti. Kiek jos laiko bus – neaišku, nes prisnigo ir atšalo. Teko kitą dieną pasipustyti padus ir pasigėrėti tokiu retu reginiu kaip 25–35 pelėdos vienu metu.…

Komentarai 9

Miškinė antis.

Šiandien, šerkšnotą rytą ir dieną vaikščiojau prie Šešupės. Ties pėsčiųjų tiltu mane fotografuojančią užkalbino LOD narys (deja, pavardės neįsiminiau :(, bet mane jis pažįsta). Sako, įamžink retą paukštį – miškinę antį. Pažadėjo kada nors į mišką nusivežti, nes pats nefotografuoja, bet stebi paukščius. Sužinojau, kad mūsų apylinkėse yra juodasis gandras. Tik šįmet neperėjo, papasakojo, kur peri didieji baubliai. Tokia pažintis be galo įdomi ir naudinga man buvo. O dar supantis gamtos grožis – tad pakilia nuotaika grįžau namo ir nutariau paruošti šį trumpą fotoreportažą. Smagu, kad mano ir kitų, mylinčių gamtą, žmonių dėka,…

Komentarai 5

Paukščių maudynės

Ne tik žmonės karštomis vasaros dienomis traukia atsigaivinti prie vandens telkinių, bet ir paukščiai. Labai daug triūsdami ir augindami savo vaikus, trumpom akimirkom jie  atskrenda atsigerti ir nusimaudyti prie mažų vandens telkinėlių. Po trumpo vasaros lietaus ne kartą yra tekę stebėti ant kelio susidariusiose  balutėse besimaudančius paukščius.

Komentarai 3

Medšarkės meniu

Besėdint slėptuvėj ir belaukiant didžiųjų plėšrūnų, dažniausai kurie net nepasirodo, tenka džiaugtis mažaisiais plėšrūnais.Vienas iš jų – paprastoji medšarkė. Rugpjūčio mėnesį gerą pusdienį stebėjau, kuo minta šie gražūs paukščiai.

Komentarai 6

Nykštukų spąstai

Vaikščiodamas sodybos pakraščiu, jauname kaštone pastebėjau bruzdesį. Kažkas įnirtingai plakėsi viršūnėje. Per fotoieškiklį pamačiau, jog tai nykštukas, tik niekaip nesupratau, kodėl jis tupi vienoje vietoje ir negali pajudėt. Kartkartėm suplaka sparneliais, snapuku bando sparną pešioti, bet iš vietos nejuda. Papurčiau medelį, bet nykštukas niekur nenuskrido. Supratau, kad mažylio sparnas prilipo prie lipnaus kaštono pumpuro ir, būdamas tokio menko svorio, nykštukas niekaip negalėjo atsiplėšti. Panašu, kad jis jau čia tupėjo senokai, atrodė išsekęs. Šiaip ne taip įsikoriau į medelį ir bandžiau nukabinti paukštį, bet teko jį nuskinti kaip…

Komentarai 13

Pas gerves su apatiniais

Senokai prašvito. Saulė bando prasibrauti pro debesų tumulus ir kur ne kur jai tai pavyksta. Paklydęs spindulys užkliudo žvilgantį voratinklį, rasotas padžiūvusias nendres ir jau gelstančius berželius. Iš šlapio nendryno durpyne išlenda žmogysta. Susivėlusi, purvina, velniai žino kokios spalvos striuke. Didžiulėje kuprinėje skersai paguldytas trikojis laužo ir lenkia šakeles, rankose saugiai guli fotoaparatas plius 500 mm. Į akis krenta tai, kad žmogysta tokiu metų laiku tik su apatiniais ir botais, užtemptais ant basų kojų. Taigi tokį vaizdelį pamatė Marius K., sėdėdamas prie savo mašinos ir ruošdamas pusryčius po savo naktinės briedžių – elnių…

Komentarai 7

Popietė paplūdimyje

Šį pavasarį, gegužės mėnesį, nuobodžiai pilką popietę buvau paplūdimyje (Danijoje, kur ir gyvenu) ir užmačiau genį, kruopščiai ir intensyviai slepiantį kažką įdomaus nuvirtusio medžio kamiene. Ir jį kažkas labai intensyviai puolinėjo iš oro, aš plika akimi nesugebėjau pastebėti, kas tai, kaip viskas vyko greitai, teko „šauti“ kadrus nuo peties, kaip sakoma, ir žiūrėti fotoaparato ekrane. Kai supratau, kas įvyko, buvau pakraupusi. Iki šiol nežinojau, kad geniai yra tokie tinginiai ir žudikai. Mėlynosios zylutės jauniklis buvo didžiojo genio grobis, kurį bandė kruopščiai įkalti į kamieną „ant paskui“. Nors šį pavasarį netrūko nei…

Komentarai 4

Liūdna kielės dalia

Kielė susikrovė lizdą gale tiltuko, vamzdyje.  Pavasarį gal ten buvo ramu, bet vėliau beveik nuolat būna žmonių. Kartais būriai maudosi, šokinėja nuo tilto. Kai nebūna besimaudančių, prisėda žvejai... ir iki šiol vamzdyje guli trys kiaušiniai :( Kielytė nuolat sukiojasi aplink, bando tūpti tai viename tilto gale, tai kitame. Kartais į lizdą neša sugautas museles. Labai liūdna stebėti. Primena animacinį filmuką apie pingvinus ir akmenį vietoj kiaušinio. Labiausia neramu, kad ji dėl tų kiaušinių neliktų per ilgai, kai pradės šalti...

Komentarai 2

Gulbė giesmininkė

Komentarai 3

Nenusisekę priešpiečiai

Taigi rytas po sunkios žaibuotos nakties. Dėl to, kad išvažiavau iš Karklės, sąžinė jau nustojo graužt (beveik). Oras pasitaisė, su juo – ir nuotaika. Pavyko padaryti kelis įdomesnius kadrus. Jau ruošiausi lįst lauk, nes ėjo 7 valanda slėptuvėje, vartantis vandenyje su 5 nusiminusiomis siurbelėmis (bridkelnės neįkandamos), kai dėmesį patraukė įkyrus pypsėjimas. Pamačiau rudagalvio kiro jauniklį, maldaujantį maisto iš tėvo (gal motinos). Jis įkyriai lakstė aplink, palinkęs ir susikūprinęs. Tėvas nuo jo bėgiojo, bet braukymosi apie snapą, matyt, nebegalėjo ištverti ir atrijo gurklyje lindėjusį lobį (ne pirmo šviežumo nemažą kuoją). Jaunuolis…

Komentarai 3

Rūpestingi tėveliai

Šiomis dienomis man teko džiaugsmas savo kieme stebėti, kaip rūpestingi tėveliai rūpinasi savo vaikučiais. Dalinuosi :)

Komentarai 2

Gulbė su „žuvele“

Neaišku, ar dėl šios priežasties gulbių giesmininkių pora neperi (vienos šiuo metu dar peri, kitos jau plaukioja su jaunikliais), bet akivaizdu, kad paukštis jaučia skausmą ar nepatogumą - koją laiko kiek pakeltą. Nepavyko įžiūrėti, ar voblerio kabliukai įsmigę į koją, ar į plunksnas, bet labiau tikėtinas pirmasis variantas.

Komentarai 13

Vandenyje su fotoaparatu

Jau labai seniai sukau galvą, kaip pagauti vandens paukščius iš šiek tiek arčiau. Galima fotografuoti nuo kranto, bet ne visi paukščiai priplaukia arti, ne visos pakrantės yra tam tinkamos, trukdo augalija, esi priklausomas nuo šviesos ir, galų gale, pasirinkęs vietą ir įsitaisęs slėptuvę, pradedi koneveikti save, pamatęs, kad prašovei kokiais 50 m. Todėl nuo praėjusių metų pradėjau domėtis, ieškoti informacijos, kaip pasidaryti pludūriuojančią ir, svarbiausia, mobilią slėptuvę. Kartu su Mindaugu Gasparavičiumi keitėmės informacija, dalinomės patirtimi, kiek žinau, jis pateiks detalų savosios aprašymą. Taigi, galų gale, nusipirkau šiltinti…

Komentarai 2

Baltakuodė klykuolė užklydo ir į Lietuvą

Š. m.  balandžio mėn. 26 d., važiuodamas pro šalį, užsukau apžiūrėti seno karjero netoli. Norėjau patikrinti, ar jau grįžusios upinės žuvėdros. Žuvėdros tupėjo nedidelėje salelėje, šone plaukiojo didžiosios anties patinėlis. Bežiūrint į žuvėdras, iš  už salelės išplaukė kažkoks šviesus, beveik baltas  paukštis. Paspaudžiau porą kartų fotoaparato mygtuką. Bežiūrint į paukštį tapo aišku, kad tai ne dančiasnapis, ne klykuolė ir šiaip nelabai galiu atpažinti, kas per paukštis. Namuose perverčiau visas knygas, kol viename vokiškame vadove radau  panašų, o naudojantis internetu pavyko identifikuoti. Pasirodo – tai nauja paukščių…

Komentarai 11

12 valandų purvyne

Pasižiūrėjęs orų prognozę, išsirinkau geriausią dieną fotosesijai ir jau išvakarėse atlėkiau į deltą, nusižiūrėjau rytdienos „medžioklės plotus“, išsirinkau patogiausias vietas slėptuvėms ir, jau temstant, prie apsemtos pievos kranto susirenčiau pirmąją. Naktį prasirangiau mašinoje, klausydamas gulbių ir žasų klegesio. O jau pusę 7 lindėjau palapinėje. Rytas pašykštėjo saulės, bet vėliau prasiblaivė, ir diena pasitaikė nuostabi. Vos prabrėškus, aplink pradėjo sukiotis žąsų pulkai, gulbės giesmininkės sveikinosi grakščiai linksėdamos, o po to ne taip grakščiai vaikėsi viena kitą. Pirmos prisistatė didžiosios ir šaukštasnapės…

Komentarai 6

Suopių peštynės

Štai taip užbaigiau žiemos sezoną, kaip pirmam kartui tai neblogai. Šiais metais pavyko įamžinti jūrinį erelį, vištvanagį, paprastajį suopį, kranklį. Dabar žinau savo klaidas, kitą sezoną bandysim pasitaisyt ir viską pakartot, o dabar pavasaris jau pradeda įsibėgėt, reiks traukt iš spintos mobilią slėptuvę ir iškeliaut į laukus ir paupius...

Komentarai 0

Nemunas

Kasmet Nemune Kaune žiemoja tūkstančiai vandens paukščių. Daugiausiai susirenka įprastų rūšių: didžiųjų ančių, klykuolių, gulbių nebylių. Nemažai būna laukių, didžiųjų dančiasnapių ir kt. Užėjus didesniems šalčiams, paukščiai telkiasi arčiau Kauno hidroelektrinės. Nuotraukose - vasario 5 d. akimirkos.

Komentarai 0

Prie upelio

Šiemet ančių nežadėjau šerti, bet kai atšalo orai... Nuėjau prie upelio, šiek tiek paėjėjus toliau pamačiau du garnius. Ir anksčiau buvau mačius praskrendančius, šią žiemą mačiau tris. Vienas ramiai šildėsi saulutėje, mane pamatęs apsuko ratą ir kiek toliau nusileido. Kitas buvo arčiau kanalizacijos (ar kažkas panašaus) statinio. Tas tingėjo skristi, tik paėjo kiek toliau į šešėlį, ten ramiai ir stovėjo.

Komentarai 1

Smilginis strazdas (Turdus pilaris)

Po mano langais apsigyveno smilginis strazdas. Manau, dėl to, kad namo siena apraizgyta penkialapiu vinvyčiu (Parthenocissus quinquefolia) ir ant jo uogų dar yra.

Komentarai 7

Pro langą, arba smagi kaimynystė

Jau penktą žiemą retus mūsų savaitgalius namuose paįvairina į lesyklėlę sugužantys paukščiai – zylės, svilikai, žaliukės. Kol nebuvo nukirsti kieme augantys medžiai ir stipriai apgenėti krūmai, sulaukdavome ir kėkšto, kartą net genys buvo ant mažos lesyklėlės pasikabinęs (beje, kol rašiau šį fotopastebėjimą, šįryt genys apsilankė jau dukart – gal kas galit patarti mums, ne ornitologams, kuo galima (ir ar galima) būtų pamaloninti šį paukštį, kad dažniau matytume. Taigi, pusryčiaut pradedame kartu – jie būriais skrenda vaišintis saulėgrąžomis ar kitais jiems patiektais gardėsiais, o mes geriame kavą ir fotografuojame. Pastebėjau, kad…

Komentarai 2

Padėkit susipažinti

Panevėžyje, kaip ir kituose miestuose, žiemoja būriai ančių. Tarp jų pamačiau man nepažįstamą paukštį. Nors kokybiškai nufotografuoti nepavyko, bet labai smalsu, kas šis gražuolis. Padėkit susipažint. Man atrodo, kad tai rudagalvis kiras jauniklis (Larus ridibundus). Ačiū visiems.

Komentarai 5

Čiurlys (Apus apus)

Skaitytojau, nežinau Tavo nuostatų, Tavo požiūrio į gyvenimą ir mirtį. Galbūt Tavo įsitikinimai kitokie, tada priimk šiuos žodžius kaip esė apie kitokį požiūrį. Žinau, kad mes sugrįžtame. Ir jie sugrįžta. Jie – su kuriais bendravome, su kuriais dalijomės laime gyventi. Tos žolės išeina? tie paukščiai miršta? tas nusenęs briedis išeina nebūtin? Kažkas yra labai taupus ir brangina mūsų įgytą patirtį, nesišvaisto tuo turtu. Visi sugrįžtame, tik niekas mums nepasakys, kokiu pavidalu ir kada. Gegužės 25 rytą mirė mano šuniukas. Pripuolęs dariau dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą. Išėjo. Jis buvo juodas kaip angliukas, su balta juostele…

Komentarai 7

Didelis ir drovus...

Keistas nepažįstamasis, sutiktas pamiškėje ant vienišo medžio viršūnės, neprisileido arčiau negu 200–300 m. Per dieną porąkart mačiau ten jį, tačiau prieit niekaip. Dydis įspūdingas... skrydis taip pat. Iš manęs nedidelis ornitologas, vietinis plotus prižiūrintis medžiotojas įsitikinęs, kad tai didysis apuokas. Gal kas ką tiksliau pasakys. Kokybė labai prasta dėl didelio kropo, bet gal kaip nors.

Komentarai 0

Maži džiaugsmai

Vieną vasaros rytą nubudau sode nuo garso: „tuk, tuk, tuk...“. Stryktelėjau iš lovos ir prie lango. Priešais balkoną auga kriaušė,  joje turiu įkėlęs inkilą. Kažkas margas purptelėjo prieš akis ir dingo. Taip ir pamaniau – genys. Dažnas pasakytų: „Pamanyk, įvykis. Paprasčiausias genys.“ Tas ir yra, kad daugeliui tai įprasta, o aš užaugęs „ant asfalto“. Kaip keistai beskambėtų, bet genį matydavau tik ant vaikiško žurnalo viršelio (pamenat, buvo toks anksčiau). Taigi gyvą, tikrą genį pamačiau tik pradėjęs šeštą dešimtį. Visą dieną dairiausi į medžių šakas, bet genys nesirodė. Todėl kitą rytą gulėjau lovoje ir laukiau to…

Komentarai 6

Pirmoji 2012 metų fotomedžioklė

Šiam naujametiniam pasisėdėjimui buvo ruoštasi apie dvi savaites. Nors šviesusis paros metas dar trumpas, todėl teko susirasti gan atvirą vietą, bet girių glūdumoj ne koks pasirinkimas. Todėl slėptuvę įsirengiau neseniai mišku apželdintoje pievoje. Paukščiams privilioti truputį papūdžiau mėsos. Vis rūpėjo išbandyti, ar greit jie prisistatys prie maitos, todėl vieną vakarą nunešiau keletą gabalų ir palikau, o atėjus kitą dieną mėsos nė kvapo nebuvo. Šios dienos laukiau labiau negu Naujųjų metų ir dar gerą orą žadėjo. Jau iš tolo einant link slėptuvės pasitiko kranklių būrys, nors stengiausi išlikti nepastebėtas, bet taip nepavyko.…

Komentarai 3

Uogautoja

Važiuodamas pastebėjau šalikelėje ant jauno berželio nutūpusią tetervą. Pravažiavęs sustojau, pasiruošiau fotoaparatą ir iš lėto vėl pajudėjau paukščio link. Man bestabdant, teterva pakilo, bet nelauktai ne nuskrido, o nusileido į čia pat augantį kadagį. Turėjau progos stebėti, kaip ji uogauja. Atstumas – apie 20 m, mano objektyvui gerokai per didelis geram kadrui. Bet stebėti įdomu, juolab kad paukštis nekreipė jokio dėmesio į mašiną. Kol susipratau, kad galiu privažiuoti ir arčiau, teterva nušoko žemėn ir neskubėdama nukeliavo tolyn. Tetervinai – viena iš sparčiausiai nykstančių rūšių, labai gali būti, kad jau po penketo metų  pamatyti…

Komentarai 2

Grąžiagalvė

Grąžiagalvė priskiriama geninių (Picidae) šeimai, bet pagal išvaizdą, elgesį ir gyvenimo būdą nelabai panaši į kitus genius. Sodyboje esu įkėlęs keletą inkilų varnėnams, kaip ir įprastai, paukščiai juos visus užima. Įsibėgėjus pavasariui, kada vyksta inkilų valymo ir lizdų statymo darbai, atkreipiau dėmesį į vieną inkilą, prie kurio buvo tylu, o prieš gerą savaitę šiame inkile jau buvo pradėjusi įsikurti viena varnėnų porelė. Tik po keleto dienų pastebėjau, kad inkile kažkas apsigyveno, bet tai buvo ne varnėnai, o grąžiagalvė. Literatūroje rašoma, kad šis paukštis perėti renkasi medžio dreves ir sugriauna ten prieš tai buvusių…

Komentarai 2

Juodašonė zylė

Kieme greta kitų paukštelių apsigyveno šiek tiek neįprasto nusispalvinimo paprastoji pilkoji zylė. Kiemo paukšteliai pakankamai jaukūs, daugumas tupia ant rankų, fotoaparato ir t. t. Ši zylutė irgi greitai priprato nebijoti žmonių. Ji drąsiai pozuoja iš 1,5 m atstumo ir jau nesibaido fotoaparato veidrodėlio klapsėjimo. Ant rankos dar netupia, kuklinasi, tačiau tai tik laiko klausimas. Būtų įdomu, jei žinovai pakomentuotų, ar tai tik neįprastas nusispalvinimas. O gal koks kitas porūšis?

Komentarai 0

Varna ir džiovintas karvės „tortas“

Išaušo ankstyvas birželio rytas, nors tikėjausi, kad bus saulėta, bet ir vėl teko nusivilti (jau taip kelintą rytą iš eilės, atsikeli ir išvysti dangumi plaukiančius niūrius debesis). Bet kaip sakoma, viltis durnių motina, išsirangai iš lovos, susirenki įrangą ir patrauki į mėgstamus medžioklės plotus, su  mintim, kad  įdienojus pasirodys saulė. Atvykstu į savo mėgstamą vietelę, tai sekli kūdra visai netoli Nemuno, nuo upės ją skiria gal kokių dvidešimties metrų pločio smėlėta pakrantė. Prieš akis atsiveria gan puiki panorama, lėtai tekantis senelis Nemunas, kitoje upės pusėje matosi medžiais apaugęs Kukarskės piliakalnis, o dar toliau…

Komentarai 3

Dirvinių vieversių kovos

Pagaliau pavasarį išsiruošiau į pirmąją fotomedžioklę. Rytas buvo apniukęs, bet vis tiek nusprendžiau važiuot, labai norėjosi išbandyt naują fotoįrangą. Netoli Nemuno lankose susiradau mažą karklais apaugusį ežerėlį ir netoliese pasistačiau slėptuvę. Nespėjau net patogiai įsitaisyti, o kažkoks paukštelis jau vaikščiojo slėptuvės stogu, atpažinau jį tada, kai užtraukė savo giesmelę, tai dirvinis vieversys. Netrukus vieversys užtilo ir pasigirdo keistas čerškimas, plakamų sparnų garsas, žvilgtelėjau pro slėptuvės šonuose padarytas angas ir tarp žolių pastebėjau du besipešančius vieversius, netrukus bandė prisijungti ir trečias, bet…

Komentarai 2

Ruduo – geras laikas vandens paukščių stebėtojams

Ruduo – geras laikas vandens paukščių stebėtojams. Žuvininkystės tvenkiniuose šiuo metu beveik pats paukščių gausos pikas. Per dieną nėra sudėtinga pamatyti bent dešimt tūkstančių ar daugiau paukščių. Pradedant smulkiais tilvikais ir baigiant jūriniais ereliais. Gaila, kad šiuo metu medžiojamos antys (deja, randu ir kitokių paukščių plunksnų). Norėjau fotoreportažą įdėti būtent apie tai, bet gal atidėsiu kitam kartui, nes jis nelabai gražus būtų gamtos mylėtojams...

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 916

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai