Komentarai 0

Paukščių apsaugai svarbių teritorijų istorija Lietuvoje

Europos Bendrijų Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (sutrumpintai – Paukščių direktyva) buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d. Tai pirmasis Europos Sąjungos (ES) teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą ES šalyse. 1981 m. balandžio 6 d. Paukščių direktyva oficialiai įsigaliojo tuo metu ES priklausančiose 10 valstybių. Pagrindinis Paukščių direktyvos tikslas yra ilgalaikė visų laukinių paukščių rūšių apsauga ES. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę, nustato jų naudojimo taisykles. Ši Direktyva nereglamentuoja dirbtinai Europoje introdukuotų paukščių rūšių…

Komentarai 0

Ventės ragas – ornitologinė žiedavimo stotis ar paukščių rojus

Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir vis dar iki galo neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais. Kur paukščiai skrenda? Kaip mūsų krašto paukščiai atsiduria žiemovietėse? Kaip net mažiausi sparnuočiai per palyginti trumpą laiką įveikia didelius atstumus, perskrenda jūras ir dykumas? Ar į veisimosi vietas sugrįžta tie patys paukščiai? Kiek jų grįžta iš tolimų kelionių? Ar jie nekeičia migracijos kelių? Žiedavimo pradininkas – danas Į daugelį šių klausimų padėjo…

Komentarai 0

Naujas „Žurnalo apie gamtą“ numeris (2011 m. Nr. 5 (47)

Pagaliau galime pasidžiaugti ilgai lauktu nauju „Žurnalo apie gamtą“ numeriu. Šiame numeryje gvildenamos daug prieštaringų minčių keliančios temos. Prieš kelerius metus įsiplieskę ginčai dėl bebrų tebekaitina aistras iki šiol. Vieni juos vadina kenkėjais, didele ekologine nelaime, didžiuliu galvos skausmu, kiti sako, kad tai naudingas gyvūnas. O ką apie didžiausią Eurazijos graužiką mano Lietuvos gamtininkai ir medžiotojai, – klausia M. Kirstukas. F. Žemulio straipsnyje svarstoma, ar pamatuotai Aplinkos ministerija uždegė žalią šviesą nelimituojamai stirnų patelių ir jauniklių medžioklei. Su medžiotojais aštrią diskusiją ir toliau tęsią…

Komentarai 0

Ministerijos eksperimentas

Lietuvos gamtą sunku būtų įsivaizduoti be stirnų. Juo labiau kad jos – vienos gražiausių mūsų krašto žvėrių, kuriais gėrisi ir maži, ir dideli. Be to, neretos. Stirną laisvėje yra matęs turbūt kiekvienas. Patinka šie žvėrys ir legaliems medžiotojams, ir nelegaliems – brakonieriams. Tiesa, juos labiau traukia tai, kad stirna – vienas dažniausių ir lengviausiai sumedžiojamų laimikių, jos mėsa gardi ir nesunkiai paruošiama. „Gražiausia stirna – puode“, – kartą man aiškino garsus medžiotojas, parašęs nemažai apybraižų apie gamtą. Medžiotojai savo populiariąją teoriją „žmogus privalo reguliuoti žvėrių skaičių“ grindžia…

Komentarai 0

Bebras – priešas ar draugas?

Prieš kelerius metus įsiplieskę ginčai dėl bebrų tebekaitina aistras iki šiol. Vieni juos vadina kenkėjais, didele ekologine nelaime, didžiuliu galvos skausmu, kiti sako, kad tai naudingas gyvūnas. O ką apie didžiausią Eurazijos graužiką mano Lietuvos gamtininkai ir medžiotojai? Persekiojimo nepakenčia Klausimas, kiek iš tikrųjų bebrų gyvena Lietuvoje, seniai kelia nemažai diskusijų. Daugelio kalbintų pašnekovų nuomone, pastaraisiais metais bebrų gerokai sumažėjo. Bent jau ten, kur jie intensyviai medžiojami. „Kitaip ir negali būti – bebras ne tas žvėrelis, kuris pakeltų neribotą intensyvią medžioklę“, – sako gamtininkas ir medžiotojas…

Komentarai 0

Jau išleistas 2012-ųjų „Gamtos metų“ sieninis kalendorius

Nenumaldomai artėja akimirka, kai nuplėšime paskutinį kalendoriaus lapelį ir įžengsime į 2012-uosius. Leidykla „Lututė“ jau pasirūpino, kad Jūsų darbo kabinetą ar namus ir vėl puoštų „Gamtos metų“ kalendorius, o Jūsų akį ir vėl džiugintų mūsų miškų gyventojai. Naujasis kalendorius iliustruotas „Naturephoto.lt“ gamtos fotografų klubo darbais. Nuolat gausėjančiam fotografų būriui gamta ir jos gyventojai – tai ne vienadienis įspūdis ar vienkartinė akimirka, o gyvenimo būdas. Jų fotografijos – tikras Lietuvos gyvosios gamtos metraštis. 2012-ųjų „Gamtos metų“ sieninį kalendorių galite įsigyti el. parduotuvėje…

Komentarai 0

Išleistas naujas žurnalas vaikams apie gamtą „Lututė“ Nr. 79

Šėlsta rudeninis vėjas ir su kiekvienu savo gūsiu sujudina jau pakeitusius spalvą medžių lapus. O šie, jau auksiniu geltoniu, žaižaruojančiu raudoniu ir rudeniui sava ruda spalva išsipuošę, tarsi norėdami apkloti žemę, kad ji nesušaltų ir nepermirktų nuo didelių lietaus lašų, palengva krinta žemyn ir meiliai priglunda prie jos. Neišpasakytas grožis!.. Ar jį regėjote? O kitiems ar parodėte?.. Ir matėte, ir nufotografavote, ir ne tik kolegoms parodėte, bet užfiksuotų nuostabių gamtos kadrų nuotraukas padovanojote žurnaliukui „Lututė“, kurį skaitydami mažieji gamtos draugai – vaikai – aikčios dėl matomo grožio. Nebūtų žurnaliukas gražus be…

Komentarai 2

Ar lemta lūšims išlikti mūsų giriose?

Visais laikais Lietuvos miškuose išvysti lūšį buvo didelė retenybė. Šiandien ji – vienintelis mūsų giriose aptinkamas katinių šeimos plėšrūnas. Anksčiau šalyje gyveno ir mažesni lūšių giminaičiai – miškinės katės, dar vadinamos vilpišiais. Deja, jos buvo išnaikintos XIX a. Aplinkos ministerijos duomenimis, toks pats likimas vis dar gresia ir lūšims – Lietuvoje tėra 80–100 šių žvėrių. Retas ir atsargus žvėris Lietuvoje lūšių populiacija visada buvo negausi ir neatspari aplinkos pokyčiams. XX a. pradžioje manyta, kad šie žvėrys visai išnyko. Po II pasaulinio karo jų ėmė gausėti. Aštuntajame dešimtmetyje lūšių skaičius…

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 921

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai