Komentarai 0

Voriukas

Komentarai 3

Ten kur gyvena Tikučiai...

Daug nieko neparašysiu,už mane kalba nuotraukos .Tai fotoreportažas iš balos ten kur gyvena tikučiai.Tą balą pamačiau dėka šaukštasnapių,koks juokingas jų pavadinimas ar ne.Po to ten susipažinau su upiniu kirliku tokiu mielu mielu paukšteliu/Gulbės gražuolės atskrido į svečius trumpam.Dar ten kielė toks smagus paukštelis,pempė,pempės draugas gaidukas.Troškulio numalšinti ateina stirna.Varlinėja ten tik tik tik tikučiai ir ne tik....:)

Komentarai 8

Kova už būvį

Ant kelio pamačiau dūkstančius 4 kiškius ir pabandžiau prie jų prisėlinti. Besėlinant man prie kiškių iš pievos iššoko lapinas ir puolė juos vytis. Vienas kiškis atsiskyrė ir įbėgo į kviečius, o paskui jį ir lapinas. Iš ten pasigirdo kiškio verksmas. Arčiau prisėlinęs pamačiau judančius kviečius. Man galvojant kaip nufotografuoti, kiškis išsilaisvinęs iš lapino nasrų iššoko ant kelio, bet laisvas buvo neilgai, lapinas vėl jį pačiupo. Po neilgos kovos su lapinu kiškiui vėl pavyko išsilaisvinti, jis puolė bėgti pro mane, o lapinas, mane pastebėjęs, nubėgo į kitą pusę...

Komentarai 0

Rugpjūtis

Braidau po pievas, sutinku einantį žmogų su meškerėm palei upę. Jis klausia, ką medžioju, sakau, drugelių ieškau, nerandu. Jis sako: ir aš nieko nepagavau. Va taip pasikalbėjom ir nuėjom. Kai ką pavyko sumedžioti vėliau, kitoje pievoje. Dalinuosi su Jumis.

Komentarai 2

Kažin ar zuikiai griaužia žirnius....

Aš nežinau :). Tiesiog šį savaitgalį daugiausia laiko praleidau su fotoparatu. Kaip visada sakau – nieko ypatingo, tiesiog, jei ne dabar, tai nuotraukos taip ir liks pamirštos. Pamaciau zuikį prie didžiulio lauko žirnių, tai ir pagalvojau: gal jis kramsnoja juos :). O man kaip visada rūpėjo drugeliai. Gal kitą kartą pavyks sumedžioti spalvotesnių. Tai tiek :).

Komentarai 3

Vasaros vakarai...

Ką čia rašyt... Vasaros vakarai (ir ankstyvi rytai, žinoma. Bet dabar ne apie tai :) ) man yra gražiausias metas gamtoje. Tada viskas lyg paryškėja, spalvos pasidaro sodrios ir kartu ramios. Galima būtų sėdėt tikroje pievoje be galo be krašto ir nenusibosta... Tik va visas pievas aplink mane iššienavo. Ir net visą mišką... Sako, kad dabar ten parkas... :(

Komentarai 4

Gegužės pasivaikščiojimai (Želtiškiai 2015)

Gegužė eina į pabaigą ir po nepilnos savaitės sakysime sveika vasara. Kas gi per šį mėnesi įdomesnio atsirado Želtiškių pievose ir miškuose. Pagaliau gavę nors kiek daugiau šilumos, greitai sulapojo medžiai. Mėnesio pradžioje mažais lapeliais pasidabinę medžių šakos, per kelias dienas juos užsiaugino taip, kad miške saulėtą dieną viskas nusidaro švelnia žaluma. Vienas su kitu lenktyniauja paparčiai, kuris gi greičiau ir aukštesnis užaugs. Bežiūrėdamas į juos pagalvoju, o kaip turi jaustis maža skruzdėlė kuri vaikšto po taip paparčiais. Kaip jos akimis visa tai turi atrodyti.... Vis daugiau ir daugiai pražysta naujų žiedų. Pievos geltonuoja nuo…

Komentarai 7

Paskutinis žiemos pasispardymas

Paskutinę žiemos dieną prisnigo. Ta proga – mano apsnigta kepurė :). Kai taip šilta, net ir nekvėpuojant, snaigės tirpsta akyse... Tai ties šituo punktu pliuso dar nededu ir kitą žiemą bandysiu pakartot su ta pačia kepure :).

Komentarai 8

Pasivaišino

Sekmadienis. Suskamba žadintuvas. Pusė penkių. Keliuosi ir ruošiuosi į mišką. Normaliam žmogui lyg ir kvailokai skamba, bet juk mes ne tokie. Kraunuosi kuprinę, aparatūrą ir kitokias gėrybes paukštukam. Aišku, įsidedu ir mėsytės suopiui. Privažiuoti prie miško neįmanoma, todėl palikęs automobilį pėdinu 2 km iki miško. Atlydys, todėl molis limpa prie guminių. Buksuoju, bet mišką pasiekiu laiku – pusantros valandos iki saulėtekio. Pats tas susiruošti ir pasislėpti iš anksto pasiruoštoje slėptuvėje. Lendu į slėptuvę. Tamsu, todėl užsnūstu, bet girdžiu viską labai gerai. Matyt, tokioje situacijoje veikia kažkoks savisaugos instinktas (nežinau…

Komentarai 0

Pirmasis ledas

Šeškinės ežerėlis, 2014-10-24. Pirmasis ledas. Antrojoje foto (et, persirikiavo, tada trečiojoje) matome, jog to keisto abstraktaus ornamento pagrindinis kaltininkas, stingstant vandeniui, buvo ta panirusi šaka, kurią skalavo, atsitrenkdamos, vėjo genamos bangelės. Taigi: šaka+vėjas+vanduo+šaltukas

Komentarai 13

Mano vasara...

Labas. Sėdžiu va dabar prie kompo savo gimimo dieną ir rašau fotoreportažą. Nesureikšminu tos dienos, juk metais pasenau, o tai džiaugsmas:). Parašau porą žodžių ir važiuoju į kaimą, vėl į pievas. Ir dėl to aš laiminga, kad galiu tai daryti. Šios foto darytos preitą savaitgalį, labai gaila, kad ryte nebuvo rasos. Nieko ypatingo, kaip visada, bet ką matau, tą fotografuoju, svarbu veiksmas :).

Komentarai 3

Gimę skraidyti...

Dvi savaitgalio dienos – saulėtos, vėjuotos, visokios... ir nė vienos ypatingos nuotraukos. Bet tegul, juk praleidau gerą laiką, du pusdienius gamtoje. Ten, kur tylu, ramu, tik aš ir šie maži gamtos padarėliai...

Komentarai 5

Gegužės dvidešimt ketvirta....

Nieko ypatingo gal kitiems, bet aš senokai nebuvau fotografuoti, o dar saulę pažadėjo tad skubu už miesto. Nesu aš kokia gamtininkė ir, ko gero, jau nebūsiu, kažkaip to laiko ir nėra kada daugiau pasidomėti, žiūriu, kad net tą, ką žinojau, nebežinau. Užmetu vieną akį, brūkšt daug nesigilindama, tai žiūriu, kad kokią nesąmonę parašius gėda prieš draugus, bet sakau, kad fotoparato iš rankų jau, ko gero, niekad nepaleisiu. Iš tiesų fotografuoju tik dėl savęs ir man patinka tai daryti vienai. Mačiau aš sfinksą nežinau kokį, gal kamaninį, prieš pat nosį nusileido ant žiedo, bet greitai nuskrido, drugeliai kol kas tik tokie. Pradžią šiam sezonui…

Komentarai 13

Vorų... kosminė muzika...

Vieną vakarą ėjau palei eglutes ir pamačiau ant šakos kabantį „muzikinį kompaktą“ ;). Sukiojosi jis vėjyje ir visom vaivorykštės spalvom švytėjo. Vaizdelis pasirodė visiškas kosmosas :). Paslankiojau dar aplink, radau ir dar vorų kosmose. Dalinuosi. Ir kažkaip prisiminiau savo paauglystės vieną mėgstamiausių „kosminę operą“... Labai gerai klausydavosi vasaros naktimis. Garsiai :)

Komentarai 5

Lapioko kerštas

Visada pavydėjau ir pavydžiu žmonėms, mokantiems rašyti. Miela, malonu skaityti Romo, Linos straipsnius, „Čepulio klajones“. Man tas neduota. Liežuviu malt dar galiu kažkiek, bet raštu tą patį išdėstyti – mirtis... Bet pabandysiu, stipriai nekritikuokit. Viskas prasidėjo standartiškai, kaip ir kiekvienam „klajūnui“. Rytas, pusryčiai. Aišku, eilinį kartą neįvertinau per savaitę pailgėjusios dienos, viskas turėjo vykti bėgte ir tai susivėlinau. Kavos puodelis jau iš degalines, gerai netoli važiuoti. Pasistačiau mašiną ir pėsčiomis iki nusižiūrėtos miško aikštelės. Jau artėjant prie miško pradėjo snyguriuot, o dabar visai pūga kyla.…

Komentarai 10

Gruodžio 20-osios žibuoklės

Šiandien, gruodžio 20-ąją, mano Krikšto dukra Tėja švenčia Gimtadienį. Ta proga Pamotė Pagiežula Žiežula Senė Raganė išvarė mane žibučių parnešt... Tiesą sakant, niekas manęs nevarė – pats nusigrūdau... O žibutės, pasirodo, žiba ir gruodžio 20-ąją, ir ne taip jau ir kukliai – per pusvalanduką suradau ir nufotografavau bent 20 didesnių, mažųjų dar daugiau buvo.

Komentarai 10

Kaip aš Smiltynėj saulėlydžio laukiau...

...kadangi esu naujokas čia, tai pasidalinsiu tuo, ką turiu savo „sandėliuke“... Taigi sugalvojau, kad reik kojas truputį pramankštint, tai susiorganizavom su kolegom keltu persikelt per marias ir saulėlydį „užfiksuot“ anoj pusėj. Oras tą vakarą buvo ne koks šiam žygiui, tai lietus aplink mus „vaikščiojo“, tai mes apie lietų... Gavom nuo poros debesėlių tropniai į kuprą :). ...beklampojant dar kopose nemalonūs kvapai užtikdavo, pasižiūrėdavom kartkartėmis ar kur neįlipom...Bet galų gale paaiškėjo, iš kur tas „HUGO BOSS“... Fotografavau knysliuką su plačiu, gan iš arti buvau įsidrąsinęs, kol neužtaikiau pavėjui :), tuo ir baigės…

Komentarai 5

Apie darbštuolių namus :)

Vorai – bestuburių gyvūnų būrys, kurio atstovai sugeba gaminti voratinklių šilką, turi aštuonias kojas ir neturi sparnų. Šie nariuotakojai randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Iš viso priskaičiuojama apie 38 000 rūšių.Taip sako visažinė Vikipedia. O aš visą gyvenimą bijojau vorų... tol, kol nepradėjau fotografuoti... Galima būtų pasakyti, kad fotografija padėjo atsikratyti vienos iš fobijų :). Žinoma, šiemet mane domino jų tinklai.Gaudomuosius tinklus vorai audžia labai įvairiai, kiekviena rūšis savaip. To paties tinklo gijos yra labai skirtingos. Vienos jų storos, kitos purios, trečios lipnios. Ant storesnių spindulinių gijų…

Komentarai 6

Vėl šalna aplankė...

Įtariu, kad jums jau atsibodo mano šalnos... Bet negaliu susilaikyt – vos pamatau, ir krypsta objektyvas :).

Komentarai 5

Žaibai

Kažkaip paskutiniu metu pamėgau žaibų medžioklę. Be abejonės, reikia dar daug treniruotis, bet pats procesas labai praskaidrina naktį... Vakar vakare Zarasų rajone buvo neblogos sąlygos fotografijai, bet kai audros debesis užlipo ant galvos, teko sprukt per tokį lietų, kokio jau senokai neregėjau :).

Komentarai 8

Vakaro pievos „žirgai“...

Dažnai su savotišku pavydu pasižiūriu į kolegų fotografijas su paukščiais ir žvėrimis. Pavydžiu tų akimirkų, kada vos iš kelių metrų gali stebėti erelį,vanagą ar kokį briedį su elniu. Aišku, ir žiūrovų susidomėjimas tokiomis fotografijomis visada daug didesnis nei tomis, kuriose užfiksuota kokia nors „smulkmė“ :). Bet... kita vertus, peizažų fotografams Lietuvoje, ko gero, dar sunkiau. Nufotografuoti ką nors tokio, kas priverstų pasakyti „vau“, ko gero, misija sunkiai įmanoma :). Na gerai, įmanoma, bet tai bus tik labai reti, vienetiniai kadrai :). Užtai paukščių ir žvėrių fotografai gali ir man pavydėti, kad nereikia jokių slėptuvių,…

Komentarai 3

Paklaidžiokim po pievas...

Ko gero, jei ne „fotoreportažai“, taip ir neišdrįsčiau šių nuotraukų parodyti. Būna įdedu nuotrauką ir tuoj pat ištrinu :). Man atrodo aš jau nebežinau, kuri nuotrauka verta dėmesio, o kuri tik šiaip sau... Na, bet čia mano problema :). Taigi trumpas fotopasakojimas iš Panevėžio rajono, Krekenavos, palei Nevėžį, gegužės devynioliktos dienos ryto...

Komentarai 5

Gegužės pirmoji...

Saulėta graži diena. Už lango nuo šakos ant šakos skraido žalioji pečialinda, tarsi kviestų į lauką. Išsiruošiau netoli, gal trys kilometrai nuo miesto. Pakeliui mariose burkavo gražuoliai kragai. Sustojau prie upės, ten skraidė drugiai, žydėjo žibutės, vaistinės plautės, ropinėjo boružės... Ačiū pečialindai už kvietimą :)).

Komentarai 1

Viena pavasario diena...

Pavasaris. Ankstus rytas. Ir mano fotopasakojimas apie tai, kaip praleidau vieną saulėtą pavasario dieną. Tai kylanti saulė, rytinė šalna, tekantis Nevėžis, apsemti medžiai pievose. Po pietų pasukau į kitą pusę, ten, kur teka Juosta, kaimo keliukas vedantis į mišką, vietomis stipriai apsemtas, bruzgynai, iš kurio išbridau šlapiomis kojomis. Palaukėje  mane pasitiko varlinėjantis gandras, kuris, galiu prisiekti, mirktelėjo man akį :). Nėra nuotraukų, tik galiu pasakyti, kad girdėjau miške ūkaujant, gal pelėdos... Mačiau prabėgančią stirną, praskrendantį ir mekenantį perkūno oželį, būrį vieversių, gulbes. Praleidau nuostabią pavasario dieną.

Komentarai 14

Kovo pasivaikščiojimai (vis dar žiema)

Tradicinis savaitgalis Želtiškių kaime. Jau ir lygiadienis praėjo, o pavasario ženklų – didelis NULIS... Sniego danga storiausia, ledas ant tvenkinuko pusmetrinis, net karosai neišlaikė tokio išbandymo ir vienas kitas iškyla pilvais į viršų :(. Miške ir tylu. Jokio pavasarinio paukščių čiulbėjimo. Kur ne kur prašuoliuoja liūdna stirna. Ne visos sulauks šilumos, oi ne visos. Bent jau viena tai tikrai ne, nes iš jos tik kanopos likusios... :(. Na, bet yra ir kažkiek linksmesnių dalykų. Kartais virš galvos sudžeržga riešutinė, tarp eglių nuplasnoja jerubė. Atokaitoje augantis nedidelis klevas pastoviai lankomas sulos mėgėjų. Kas 15 minučių prie jo…

Komentarai 4

Varvėjimai...

Štai ir sulaukėm – grįžo saulė. Ir kasdien su šaltuku rungiasi, kuris kurį įveiks :). Visur aplink tirpsta, laša, varva, teka, čiurlena... ir vėl šąla. Keistus dirbinius gamta sukuria...  ir labai laikinus :).

Komentarai 8

Kovo pasivaikščiojimai

Eilinis savaitgalis Želtiškiuose. Nors neeilinis..., o pirmas pavasarinis savaitgalis. Palyginti su paskutiniu žiemos savaitgaliu, sniego ne tik kad nesumažėjo, bet ir gerokai padaugėjo :)). Pasižiūrėjus į orų prognozes ir sprendžiant iš sniego gausumo, Želtiškiuose tikro pavasario, ko gero, sulauksiu ne anksčiau kaip balandžio pabaigoje :DD. Kelios sausuolių fotografijos iš pasivaikščiojimų (daugiau nėra ką fotografuoti) :D. Daugiau tokiomis nesąmonėmis neteršiu tinklapio, palauksiu pavasario :)).

Komentarai 1

Vasario pasivaikščiojimai

Prabėgo paskutinis kalendorinis žiemos savaitgalis. Per savaitę miške sniego ne tik kad nepamažėjo,bet ir vietomis pamiškių pievomis teko klampoti iki kelių grimztant į purų sniegą. Miško ramybę drumsčia pjūklų ir traktorių gaudesys. Vis daugiau ir daugiau atsiranda plynų kirtaviečių... Viduje miško tylu. Kur ne kur supipsi koks paukštukas, prabėga vieniša stirna. Plikas medžių šakas puošia pavieniai sausi lapai, kurių neįveikė atšiaurūs žiemos vėjai. Per purų sniegą lyg visureigis prapuškuoja pelėnas, palikdamas vos įžiūrimą pėdsaką. Pušys vis dar didžiuojasi kankorėžiais, kurių neišnešiojo geniai. Iš gilių pusnių išlindusios…

Komentarai 7

Mano vakarai. Neišėjus iš kiemo :)

Vakarais, kai leidžiasi saulė, mėgstu nubėgti iki tvoros kiemo gale ir nufotografuoti vis tą patį ir vis kitokį vakaro vaizdelį. Kartais bėgu ir dieną :). Nusprendžiau pasidalinti savo vakarais (ne laikas, o kryptis ;)). Ir kai matau tą dangų, prisimenu, kaip išsirinkę sienų dažus, atvežėm dažytojui. Jis ir sako: „Oi, kokios nemadingos spalvos. Aš tokiom tikrai nedažyčiau ir jums nepatariu. Reikia rinktis GAMTOS SPALVAS.“ Tada pamaniau, kad jis gal gamtos nematęs, kad mūsų šviesias gelsvą ir žalsvą taip išpeikė :). Tada jam pasakiau, kad aš ir savo pievą lauke žaliai nudažysiu :).

Komentarai 12

Pasiilgau baltos žiemos

Jau pasiilgau baltos žiemos... Lietus nuplovė beveik visą sniegą, kieme žaliuoja žolė, šiandien paslydau ant akmens ir baloje sušlapau koją :) Argi taip turi būti sausį? Laukiu balto vaizdo už lango...

Komentarai 4

Pirma rudens šalna

Taigi, rugsėjo 22-ąją,  šeštadienį ryte, aptikau pirmą šio rudens šalną. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 100 dienų. Rudens lygės (lygiadienio) data. Simboliška? Nemanau :D Gražaus rudens visiems...

Komentarai 1

Atostogos? Sustok žolėje

Jos lieknos ilgakojės didelėmis akimis... ar ne gražuolės?

Komentarai 3

Gudobeliniai baltukai (Aporia crataegi)

Baltukų šeimą sudaro apie 1500 drugių rūšių, paplitusių visame pasaulyje. Lietuvoje – 13 rūšių. Vienas jų gudobelinis baltukas, baltas gražuolis, kurio praeitą vasarą, net keista, nebuvau sutikusi. Jo gausumas priklauso nuo šaltų žiemų, galbūt todėl... Pirmąjį nufotografavau prie siauruko, nuotrauka su juo ant mėlynų žiedų (nežinau, kaip augalas vadinasi). Kitos nuotraukos darytos pamiškėje. uos labai traukia drėgnesnės šiltos vietos. Ten kaip tik tokia vieta. Dobilai, šilkažiedė gaisrena, gražuolės gegūnės ir kiti augalėliai juos viliote vilioja.

Komentarai 3

Grybų metas

Ne, šie grybai dar ne šiemetiniai. Vartydamas seną archyvą aptikau įdomų katalogą. 2007-ųjų rugsėjį buvau ką tik įsigijęs savo pirmąjį veidrodinį fotoaparatą (Canon EOS 350D) ir, kitaip nei šiuo metu, nepaleisdavau jo iš rankų net eidamas grybauti. Tą rugsėjo penkioliktąją pamenu puikiai. Po trumpo, bet stipraus lietaus išlindusi saulė ką tik išpraustame eglynėlyje, po kurį landžiojau dairydamasis samanas iškilnojusių baravykų, pažėrė nuostabios šviesos mozaiką. Grybavimas greitai buvo pamirštas – turimas 50mm f1.8 objektyvas tokioje šviesoje piešė nuostabų „bokeh“, tad kol rasa išsislapstė miško paklotėje, spėjau padaryti…

Komentarai 4

Žiema mano akimis

Žengiu į mišką baltą, sniege pėdučių pilna, tarp eglių šmėsčioja stirnaitės, o medyje genys tuksena. O kiek toliau, tolumoje būrys šernų mažų ir didelių. Jei eit mišku tolyn gilyn, kol prieini palaukę, ten galima sutikt briedžiuką, paliktą mamos. Grįžtu namo keliais kitais per mišką tankų. Tiesa, aš pavargstu ir rūpesčių turiu, bet man smagu ir baltos snaigės krenta pasveikindamos mane. Viena kita jau pagauta, prisiminimas apie žiemą. Namie prie lango sėdžiu, arbatą aš geriu, o ten lauke, kur lesykla, po vieną renkasi kiti draugai – zylutė, va ir genys, o kėkštas pikts taip žiūri į mane, gal jam arbatos man pasiūlyt. Žiema balta šalta, bet…

Komentarai 3

Meškeriotojas

Sidabrinis kiras su plekšne. Šį paukštelį buvo labai smagu stebėti. Jis tą plekšnę paleisdavo į bangas ir vėl išsitraukdavo. Į kompaniją įsijungė kovas ir visaip gudraudamas norėjo ją atimti, tačiau kiras nenusileido jam.

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 963

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai