Iš žvėrių gyvenimo. Lapkritis
Paskutinis rudens mėnuo. Pats niūriausias, pats tamsiausias, pats liūdniausias. Ne tik žmonėms, bet ir žvėrims. Miškas, visą vasarą teikęs prieglobstį ir maistą, darosi nebemielas. Krinta paskutiniai lapai, atsiveria didžiulės erdvės. Ne taip paprasta pasislėpti miške. O ir maisto vis mąžta ir mąžta. Dar gerai, kad ilgos naktys. Užtenka laiko paklajoti, maisto tolėliau nuo miško susirasti, o kartu ir pailsėti. Šviesiu paros metu tenka būti akyliems. Žvėrys pradeda reaguoti į…
Kelios minutės iš įvykių miške...
Daugelis galvoja, kad jei nuvažiuoji į mišką ir jame pabūni visą dieną, tai daugiau į jį gali nevažiuoti, nes tada daug pamatai, daug sužinai. Deja... Sutikite, jog taip galvojantys žmonės labai klysta. Juk visą dieną net ir toje pačioje vietoje būnant, kiekvieną minutę vis kažkas įvyksta, o ką jau kalbėti apie visą mišką!Vieną rudens popietę tūnojau slėptuvėje ir laukiau pasirodančių danielių. Rudens vidurys, tad dabar pats šių žvėrių rujos įkarštis. Laukti nenuobodu, nes…
Varna ir džiovintas karvės „tortas“
Išaušo ankstyvas birželio rytas, nors tikėjausi, kad bus saulėta, bet ir vėl teko nusivilti (jau taip kelintą rytą iš eilės, atsikeli ir išvysti dangumi plaukiančius niūrius debesis). Bet kaip sakoma, viltis durnių motina, išsirangai iš lovos, susirenki įrangą ir patrauki į mėgstamus medžioklės plotus, su mintim, kad įdienojus pasirodys saulė. Atvykstu į savo mėgstamą vietelę, tai sekli kūdra visai netoli Nemuno, nuo upės ją skiria gal kokių dvidešimties metrų pločio…
Iš žvėrių gyvenimo. Dar apie danielius
Pradėjus fotoreportažus apie danielius, galima juos dar tęsti ir toliau. Laikas tai juk tinkamas – danielių ruja. Miškuose, kuriuose jie gyvena (tiesa, tokių Lietuvoje nedaug), dabar jie pagrindiniai veikėjai. Patinai, kurių šiaip vasarą pamatyti buvo sunku, dabar šmirinėja po mišką patelių ieškodami. Aktyvūs visą dieną, tad jei sėkmė nusišypso – pavyksta ir nufotografuoti. Šiandien keletą mačiau, tačiau gero kadro, deja, padaryti nepavyko. O čia reportažas, kaip danieliai…
Šalna
Spalio pabaiga – dar ne žiema, o mus aplankė nuostabi šalna. Šalna tokia graži, balta, bet ji tokia šalta... Boružės glaudžiasi greta, kol pasitrauks šalna... Medelis su lapais keliais akis patraukia po jais. Ten slepiasi boružė viena ir nieko nėra greta. Jai šalta, nors ji graži, padabinta rudens šalna. Boružė trečia, o ne ketvirta pastebėta prišalus ant stiebo ryte. Taškelis raudonas matyti iš tolo, boružė miegalė, tikra snaudalė... Tokia mano istorija apie boružes:))
Iš žvėrių gyvenimo. Du broliukai danieliukai
Trūksta, oi kaip trūksta mūsų svetainei fotoreportažų... Pradžioje įsivaizdavau, jog visi būsime kūrybiškesni ir labai nesunkiai fotoreportažus „gaminsime“. Juk kiekviena išvyka į gamtą – šūsnis įspūdžių, emocijų, susitikimų su mūsų gamtos draugais, galų gale nuotraukų (kurių gal dažnai meninėmis nepavadinsi, tiesiog gamtos gyvenimo dokumentų), kuo tikriausiai labai norisi pasidalinti su kolegomis. Ko gero, mums visiems kol kas trūksta tik visus patraukiančio „kabliuko“…
Olando kepurė
Olando kepurė – tai 24,4 m aukščio skardis Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke prie Karklės kaimelio, Klaipėdos raj. Manoma, kad kalnas užsitarnavo „Olandų kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, žiūrint iš jūros pusės. Tačiau toks pavadinimas ilgą laiką buvo vartojamas tik tarp jūrininkų. Vietiniai gyventojai dar praeito amžiaus pradžioje vadino vietovę Melnmuiže (kurš. k. Juodasis dvaras) ir tik XX a. viduryje oficialus pavadinimas…
Prasidėjo danielių ruja
Apie meteorologus reikia kalbėti gerai arba nieko... Jau du mėnesius laukiu šalnos. Nesakau, kad jos nebuvo Rytų ar Pietų Lietuvoje, tačiau Vidurio Lietuvoje tikrai ne. Šį savaitgalį jau žadėjo... Per visus meteorologinius tinklalapius. Lėkiau į mišką su didžiausiomis viltimis ir lūkesčiais, bet... Kai ramiai pagalvoji, įvertini numatytas prognozes – vėjo kryptį ir stiprumą, debesuotumą, oro masių judėjimą – šalnos ir negalėjo būti. Bet juk pasikliauni specialistais. Gal kitą…
