Komentarai 6

2015-rugpjūtis

Ilgai rankiojau žodžius rugpjūčiui apibūdinti... Be abejonės, kad jis buvo karštas, nesvietiškai karštas, aišku, kiekvienam, gyvenančiam Lietuvoje... Stebint augalėlius, kasdien darės vis liūdniau – jie geibo, leipo, svilo, degė, kepė... kol numirė... Liūdniausia patapo, kai rugpjūčio vidury pastebėjau juodas dobilų galveles... Atrodė gailiai, kažkaip graudžiai styrojo išgeltusioje pievoje juodos jų galvelės. Oho, pagalvojau, ir karštligiškai bandžiau surast žalių oazių, kažko,…

Komentarai 0

Kai akmuo tampa kultūros paminklu

http://www.karaliuslenis.lt/lt/projecto-ideja.html Paprastas gamtos kūrinys, Neries akmuo, rusvo porfyrinio granito riedulys, viduramžiais buvo perkeltas iš gamtinio stovio į kultūrinį, bet ilgainiui ne vienam šimtmečiui vėl nugrimzdo į gamtinį stovį. Ką gi, dabar, pagaliau, gal visam grąžinamas į kultūrinę erdvę. Bet - tai mums, o jis pats sau? koks buvo, toks ir liks, Neries akmuo. Čia jo istorija ilgesnė ir senesnė, bent jau nuo ledynmečio. O iki ledynmečio?

Komentarai 0

Vienas Neries akmuo: Iždininko Sūnus

Iždininko Sūnus – vienas iš daugelio Neries akmenų, grafo Konstantino Tiškevičiaus paminėtų 1857 m. ekspedicijos medžiagoje: „Pomiędzy Zwierzyńcem a Zakretem przebyliśmy zaborę Nowa- Rafą zwaną. Za Zakretem ustają na lewym brzegu wzgórza i las się kończy (...) Prawy brzeg, zawsze wysoki, piętrzący się po nad rzeką, i świecący się żółtym piaskiem i gliną, po którym leszczyna, kalina i drobna karłowata lipa tam i owdzie się ściele, i swoją zielonością przerywa żółtą…

Komentarai 0

Rugpjūtis

Braidau po pievas, sutinku einantį žmogų su meškerėm palei upę. Jis klausia, ką medžioju, sakau, drugelių ieškau, nerandu. Jis sako: ir aš nieko nepagavau. Va taip pasikalbėjom ir nuėjom. Kai ką pavyko sumedžioti vėliau, kitoje pievoje. Dalinuosi su Jumis.

Komentarai 4

Iš Dangės slėnio

Keletas mano vasarinių fotografijų iš Dangės slėnio... Lyg kokie trumpi laiškai apie paupės  pievose bėgančią vasarą... Rūkanoti ankstyvi rytai, tekanti saulė, žolynų spalvos ir gaivus gaivus kvapas... Vis bandau ne savo vaikystės pievas prisijaukinti. Seniai nebešienaujamas, gudobelių gausiai pribarstytas, bet vis dar žydinčias ir kvepiančias... Kaip a.a. Gamtos dainius Leonardas Grudzinskas kažkada rašė: „Jeigu sugebėsime žavėtis rasos lašeliu, žiogų simfonija, nepamiršime…

Komentarai 1

2015-liepa

Graži tu mano... Taip noris visad pasakyt stebint savo kraštą su nuolat besimainančia gamta... Na ir kas, kad vėsu, ar lyja, ar atvirkščiai... kai kas net džiaugias stebintys gigantiškus kamuolinius laivus danguje, ar dangaus grūmojimus... Lietuviškoj liepoj stebėjau ir aš, kaip visada ne tiek, kiek norėčiau, bet visad su viltimi, kad gal, o gal, gal kitą mėnesį aš turėsiu to laiko... amžinai pergreit prašoliuojančių akimirkų daugiau, ilgiau...

Komentarai 2

Kažin ar zuikiai griaužia žirnius....

Aš nežinau :). Tiesiog šį savaitgalį daugiausia laiko praleidau su fotoparatu. Kaip visada sakau – nieko ypatingo, tiesiog, jei ne dabar, tai nuotraukos taip ir liks pamirštos. Pamaciau zuikį prie didžiulio lauko žirnių, tai ir pagalvojau: gal jis kramsnoja juos :). O man kaip visada rūpėjo drugeliai. Gal kitą kartą pavyks sumedžioti spalvotesnių. Tai tiek :).

Komentarai 2

Aguonų žydėjimas

Pamatęs žydinčių aguonų lauką negalėjau atsispirti jų grožiui...

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 927

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai