Mąsčiau,kad taip ir neišvysiu vandeninio strazdo.Bet jis mus aplankė ir Šešupėje ,atrodo,saugiai jaučiasi.Įdomu jį stebėti.Bet kai reikia nufotografuoti...teko gultis šlapion žolėn ir kiek tik įmanoma arčiau prišliaužti.Bet Šešupės krantai aukštoki...Kai tik paneria -aš šliaužiu.Taip jis manęs judančios nematė.O aš jį ilgai stebėjau.Juk reikia susipažinti su jo elgsena.Man tai įdomu.Dar netoliese tulžiukas skraidė,bet atstumas ne mano technikai.Esu dėkinga Aušrai-ji pirmoji jį pastebėjo ir man pasakė.Bet teko ieškoti tris valandas,nes jis skraido pakrante ir nutupia,kur jam patinka.Jau buvau beprarandanti viltį jį pamatyt,bet dar paėjėjau truputį ir...Kaip kartais nedaug reikia ligi laimės...:).