Tai kad nustatymai kaip ir tiko. Tik kyla abejonių dėl apdirbimo. Gal reikėtų bandyt mažint triukšmus beveik nesaugant detalių. O nuotrauka įdomi, emocinga, guls greta geriausių laukinių vilkų fotografijų.
Sveikinu Aiste patyrus neeilinį momentą!... Kas liečia fotografijos kokybę, viskas būtų labai neblogai išskyrus vieną smulkią detalę - ekspozicijos matavimo režimą. Situacijose kai jauti kad gali būti užklupta netikėtai ir neturėsi laiko žaisti su ekspokorekcija, niekada nenaudok taškinio ekspozicijos matavimo režimo! Panašu kad šiuo atveju ekspozicija buvo pamatuota pagal sniego lopinėlį ir todėl fotogafijos gavosi beveik juodos... Tokių momentų mūsų gyvenime pasitaiko labai nedaug ir tiesiog neturime teisės esant gerai galimybei sugadinti tą vienintelį momentą dėl kažkokios smulkios klaidelės...
na taip, nespėjai tinkamai sureguliuot režimus, na taip, buvai pasirinkus ne patį tinkamiausią šiai situacijai ekspozicijos matavimo režimą. taip, techninė klaida, bet neklysta tik tas , kas išvis nieko nedaro. ilgainiui (ypač dirbant su spot matavimu) įprasi pasitelkti ir nykštį greitai EV korekcijai. tam reikalinga praktika ir ji įgyjama. o dabar mesk spalvas iš kadro velniop ir kelk išdidžiai galvą. jei graužtis, tai tik dėl užlindusio medžio, kuris kažkiek užgožia veiksmą.
Renatui, fotografuota M rėžimu, todėl ekspozicijos matavimas čia neturėjo reikšmės. Tiesiog per trumpas išlaikymas. Šios foto orginalas visiškai juoda nuotrauka, jei ne Aistės smalsumas ją šviesinti, išvis to vilko nė nebūtume pamatę. Aš greičiausiai tą juodą foto jau miške bučiau ištrynęs.
Aš šiuo atveju AIstei patariau vaikščiojant po mišką naudoti A rėžima su mažiausia diafragma, i didžiąją pusę ISO, kad tiesiog atsitikus tokiam netikėtam momentui butu bent kažkokia padoresnė foto. O jei pamačius gyvūną laiko turime, tuos nustatymus jau pasitvarkom pagal aplinkybes.
jei ne paslaptis , pagrįskit prašau savo pasirinkimą - Manual režimą (margam miške, tykojant laimikio nežinia iš kurios pusės). ačiū. man visad būna didelė paslaptis, kai žmonės nusiperka aparatus su šiuolaikine ir gana gerai veikiančia automatika ir ja nesinaudoja pasmerkdami rezultatus akivaizdžiai pražūčiai. išsklaidykit mano bejones, jog M režimas buvo rinktas grynai iš nesuvokimo, iš senos patirties dirbant su smienom ar zenitais. (prie kontroliuojamos šviesos arba esant sudėtingam apšvietimui, kai reik automatiką apgauti - žinau M privalumus)
Visada naudoju tik M režimą ir niekada nepasitikėsiu jokia automatika, nes ana smarkiau grybauja, nei aš. Visada eidamas galvoju apie šviesą ir esu nusistatęs atitinkamus nustatymus. Iškart pagalvoju, koks žvėris gali pasirodyt ir žinau kokios jis šviesos. Jei pasirodytų baltas koks nors ne į temą padaras - tada pramaučiau. Bet dar nepramoviau.
O aš tiesiog fotografuoju dažniausiai kai iš tolo pamatau žvėrį atviresnėj erdvėj... na ir šiuo atveju iš vis fotikas buvo po mano striuke, tai spėjau tik išsitraukt :D kito žvėries net nebūčiau fotkinus, ėjau pasivaikščiot, nes lijo, o nuo medžių nuolat krito šlapias sniegas :) O mokytis niekada nevėlu :)
Prisiklausęs Čepulio tykodamas pradėjau naudoti M. Lipo. Automatika visada šaudo maždaug. Taip ir gaudai su ekspokorekcija plius/minus. Rankiniu sykį atitaikęs toj vietoj turi idealią ir svarbiausia vienodą ekspoziciją. Aišku tai lengvai ištaisomos smulkmenos (beveik visada), bet tikrai smagiau iš fotiko gauti beveik galutinį kadrą, negu paskui visas kliurkas tvarkyti kompe. Tikiu, kad įgudus ta technika tiktų ir sėlinimui.
