Pavyzdys kodėl nereikėtų žūtbūt nušienauti žolynus iki pat žemės juodumo ir kiekvieną žemės centimetrą..Savo sodyboje kadaise būtent taip ir darydavau: kad būtų kuo gražiau ir pačiam patogiau. Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tai Sizifo darbas ir kad amžinas žolės skutimas turi juodąją medalio pusę-tokiose pievose beveik nėra gyvybės: nei žiedų, nei žolių sėklų. Tai reiškia, kad nėra maisto nei vabzdžiams, nei paukščiams..Dabar kaimynams mano pievos nelabai gražios, bet užtat vabalai, ropliai ir paukščiai man dėkingi..)). Aišku, viskam yra saikas ir kartas nuo karto tenka tuos šabakštynus apvalyti..Tik sakau, kad nereikia perlenkti lazdos ir nesivaikyti mados..Mūsų laukai ir miškai ir taip jau per daug sukultūrinti, bet kita vertus ir žmogui reikia gyventi...