Kažkam pabodo, kažką apleido mūza, kažkas užsnūdo ir prarado motyvaciją..Nei vieno nekaltinu ir nei vieno nepriversi balsuoti ar fotografuoti. Geriems kadrams reikia gerai paplušėti, o kas po to? Pripažinimas, garbė? Taip, bet to ant duonelės neužtepsi. Žinoma, galima ir nedaryti tokių išskaičiavimų ir į gamtos fotografiją žiūrėti tik kaip į laisvalaikį ir pomėgį.
Medžiotojas, gamtininkas ir knygų autorius A. Zubavičius teigė, jog didžiausia dažno medžiotojo svajonė yra pamedžioti Afrikoje. Kartą tą įgyvendinus daugiau nėra apie ką svajoti. Tad su tomis fotografijomis irgi panašiai gali būti kada profesionalūs fotografai per daug metų atrodo kad viską jau matė ir fotografavo ''n'' kartų ir jau nebėra kuo nustebinti nei savęs, nei auditorijos.
Kita vertus, gamta yra dinamiška-tokio paties kadro kitu laiku ir kitoje vietoje 2 kart vargu ar padarysi. Čia mano tokia abstrakti nuomonė ir pamąstymai :)
