Iškarto pateiksiu nuotraukos istoriją, nes manau kitaip bus kaltinamų komenterų, kad lendu į lizdus.
Nuvažiavus į kaimą mane pasitiko močiutė su plačia šypsena ir sako kai ką tau turiu, einam. Einu iš paskos. Nuėjom į tvartą, ten stovi uždengtas kibiras ar krepšas, gerai nepanu. Atidengiu, o ten pilkosios musinukės jauniklis, pirmas įspūdis, kad negyvas. Pasirodo rado prie tvarto. Tai aš tuoj tą mažylį ant kelmo vidury kiemo ir laukiu, po kokios minutės jis pradėjo cypsėti ir tuoj pasirodė mama su skanėstu snape, matėsi, kad bijo manęs, bet vistiek leidosi jį maitinti. O kai pamačiau mamą, netrukus ją pasekęs radau ir lizdą, tvarto pastogėje. Ten įkėliau ir mažylį, lizde buvo dar keli. Bijojau, kad nebemaitins, bet taip neatsitiko.
Nežinau pyksta ar ne, dar tuo metu nežinojau, bet kiek po to domėjaus tai geriau nekelti atgal į lizdą jauniklių, ne dėl to, kad tą lizdą paliks paukščiai, bet dėl žmogaus kvapo, kuriuo paskui gali atsekti, kad ir kiaunė. Nežinau ar tas galioja sodyboje, bet kur nors miške tai manau tiesa.
