Na šiandien diena pranoko visus lūkesčius. Prasidėjo ji labai blogai (4 ryto keltis miegojus 3 valandas nėra gėris). Kai jau viskas buvo suruošta (nusigauta iki Elektrėnų, nutempta manta prie ežero, valtis pripūsta ir įleista vandenin, slėptuvė surinkta, kostiumas užsitemptas) paaiškėjo, kad palikau namie objektyvo tvirtinimo plokštelę prie trikojo galvos. Be jos jokių šansų ką nors padaryt. Keikiausi daug ir garsiai. Važiuot namo nenorėjau. Sugalvojau perdaryt slėptuvę, ir panaudot kitą mažą trikojį, kurį naudoju peizažams fotografuot. Fotoaparatas buvo daug aukščiau, bet bent jau šis tas. Ir va befotografuojant ūsuotasias zyles, atropojo mažasis baublys. Bus daugiau foto. Ilgės ež. Fotografuota stovint ant pirštų galų ant lelijų šaknų iš plaukiojančios slėptuvės.
Ir ši, ir kitos....žodžių nėr...Gerai čia Juozas suskėlė... :) Bet labiausiai galvoju apie tai, ką Tu, Mariau, turėjai jausti, kokia palaima dūšioj buvo.....Nulis tos nemiegotos valandos, kai tokį kaifą patiri...Džiaugiuos, sveikinu ir visaip kitaip šlovinu..:))
Ja.ja,seniai gėriuosi Mariaus darbais ir žavi mane dar jo paprastumas,draugiškumas.Visad jis patars,pamokys.Nei balto,nei juodo pavydo...sveikinu ...:)