Pasibaidęs nedidelis pulkelis kurapkų nuskrido ,o viena-nubėgo ir nėrė į sniegą.Priėjau ir vos švelniai pirštu paliečiau šias plunksnas ji nuskrido, ir už griovio vėl nėrė į sniegą.Nebėjau prie jos.Ir palikau nesupratęs:ar ji norėjo būti gudresnė už kitas,ar motiniškas inkstinktas suveikė(nuvilioti),ar kas su sveikata(vizualiai nesimatė)negerai.Akmenės raj.
Kažkada , vaikystėje,kol gyvenau kaime, šalia buvo palapinė kurapkoms, kurią , kaip jaunasis gamtininkas ir prižiūrėjau (aštuonmetė mokykla tuomet rūpinosi 4-5 palapinėm aplinkiniuose kaimuose, pelus gaudavo iš kolūkio ).Tad pro langą stebėdavau apie 30 kurapkų gyvenimą. Tokį slėpimosi būdą kurapkos naudojo nuo vištvanagių-dabar įsivaizduokite 30 paukščių vienas po kito kaip raketos sminga pusnin ir po sniegu kasasi tolyn ar į šoną . Koridorius kartais siekdavo iki 4 metrų. Matyt dėl sniego trūkumo ir gerokai mažesnio pačių kurapkų skaičiaus (nėr kam patirties perduot : ) ) pastaraisiais metais , paukštis kiek apsiriko įvertindamas priešą, nes nuo lapių , šunų ir žmogaus slepiasi įsikasdamos sniegan, bet palikdamos iškištą galvą. Priartėjus visas būrys staiga kyla ir leidžasi už poros šimtų metrų
.JPG)