Ne aš šį pasaulį sugalvojau./Ne aš, ne tu ir ne jisai./Mėlynose akytėse pasaulio rutuliukas žvilga./Tu būsi kingas, būsi kingas./ Bet atsimink: kiek beišgalėsi,/Visada visiems būk teisingas./Nuo mūsų nepriklauso,/Ar aš, ar tu, ar jisai-/Nuo mūsų baisiai maža tepriklauso./Pasikartosiu: kiek beįstengsi, užaugęs būk teisingas
Taip, jie paskerdžia ir žirafą ar net dramblį, kaip čia rašėte, bet kažkur skaičiau, kad jie tą savo elgesį vertina neigiamai. Kažkoks poetas net parašė: "Su pasibjaurėjimu atmetu, ką padariau, bet apsisukęs vis dėl to suėdu". Mūsų pasaulis tuo paremtas, ir niekur nedingsi. Vienas kito rijimu. Vargšai žolėdžiai vegetarai. Pamenate tą Vydūno pasakymą: "Aš lavonų nevalgau"? Augalai, vienok, taip pat gyvi... O kur jie užaugo? Kas tas dirvožemis? Suirusių būtybių, lavonų jūra, kitaip būtų tik akmenukai, žvyras, smėlis... Man imponuoja ta žemaitė, valganti molį, ji atrado savo sveikatos šaltinį; žinoma, ten mikroorganizmų pilna
As pats zemaitis, bet tos zemaites nenoreciau vertinti, nors ja ir maciau. Gal geriau maitintis Saules energija, kaip kai kas tvirtina. Na tiek to, niuansu tiek, kad, aciu Dievui ne zmogaus protui tai kol kas suprasti. Na o kad liutai per prievarta eda savo aukas ir jas uzmusa - tai cia jau emocinis dalykas. Mano galvo, kiek as maciau, o maciau nemazai, jie tai daro su malonumu. Mums nesuprantamu, ir vien del to, kad mes jau tiek atitolome nuo gamtos, jog kartais atrodo - esame is kito pasaulio.
Šita Jūsų foto kažkur pražuvusi, norėjau žmonai parodyti, norėjau grožį parodyti, na, ir, žinoma, parodyti to grožio komentarą, bet kažkaip neradau, tai dar kartą - mintyse - duodu 10. Už. Dieve, duok Jums sveikatos šiose fotomedžioklėse.
.JPG)