Ačiū, Mariau, jei ne tavo "tiesiai šviesiai" tai spėju dar ir dabar dėliočiau nuotraukas pagal intuiciją ir galvočiau kodėl ta jiems nuotrauka gera, o ko blin šita nepatinka :). Jei ne tu, tai lūžio mano tobulėjime dar ilgai spėju nesimatytų. Bet kuo giliau lendu į šitą liūna, tuo daugiau atsiranda klausimų. Pasirodo į centrą stengiamės nedėt pagrindinio veikėjo iš dalies dėl to, kad centruota nuotrauka sukuria statišką pusiausvyrą, kuri ne taip žiūrisi lyginant su dinamiška pusiausvyra. Pasirodo dedi pagrindinį obejktą šoneliau, kad sukurtum disbalansą, bet paskui jį bandai sutramdyti kompensuodamas kitais veiksniais. Taip sukuri dinamišką pusiausvyrą. Bet tai ką pasakiau gali būti akimirksniu sugriauta. Viskas priklauso nuo to ką tu nori toje nuotraukoje parodyti. Kitai minčiai kitokios priemonės, kiti ginklai. Bet sunkiausia dalis tame, kad gamtos fotografijoje tavo galimybės daug labiau varžomos lyginant su bendra fotografija. Tiek daug dar klausimų, kad protas tiesiog nori rėkti :).Dėkui visiems už palaikymą ir perspėju kad dar gerai "papankuosiu", nes nenoriu sustoti, o tam reikia ieškoti eksperimentuoti, klisti ir vėl bandyti. Aš galvojau, kad čia bus matematika, o čia pasirodo fotografija yra menas :) Gaunasi realytuvus dalykas priklausantis nuo to laikmenčio visuomenės stiliaus ir požiūrio, bei madų. Bet aišku visko dėl savo balo sukrauti madai ir požiūriui nėra sveika. Nes nesvarbu, ką tu fotkini ir kaip fotkini - profesionalumas pasireiškia gebėjimu suvaldyti vaizdinę mintį. O ar tavo mintis žiūrovui patiks ar ne, čia jau kitas reikalas. Džiaugiuosi, kad mano gyvenimas ir žvilgnis tapo dar vienu laipteliu turtingesnis :) Ačiū. P.S.: parašiau taip lygtai atsisveikinčiau :D
