Sveiki, mielieji. Šią nuotrauką įdedu, norėdama Jus pakviesti pasikalbėti. Jos galite iš viso nevertinti, aš ją vėliau galėsiu pašalinti iš svetainės, jei ji Jums nelabai patiks. Įdedu ją kitu tikslu. Ši nuotrauka skirta aptarinėti ne kokybei, bet labai įdomiam gamtos reiškiniui. Šią vasarą stebėjau, kaip ūsuotųjų zylučių porelė vakarėjant įsitaisė ant šakos ir gal 15 minučių viena kitą blusinėjo ir kaip beždžioniukai lesiojo „bužiukus“. :) Labai tuo susidomėjau. Vienas žymus ornitologas man sakė, kad Lietuvoje taip elgiasi greičiausiai tik ūsuotosios zylės. Tą reiškinį jis pavadino grumingu. Noriu Jūsų pasiteirauti, galbūt Jums teko apie tai girdėti ar matyti. O gal ir kitų rūšių paukščiai Lietuvoje kartais taip elgiasi? Šioje svetainėje yra susibūrę daugybė gamtos mylėtojų. Galėtume tiesiog pasikalbėti ir pasidalinti patirtimi. :)
Miela Vaida! Padarėt unikalią nuotrauką ir be reikalo kuklinatės.Aš gyvenime nebuvau nieko panašaus matęs.Ir už tai jau ačiū.O kaip ten su menine jos puse bus, apšvietimas, kompozicija, ir kiti didžiai teisingi dalykai, tai jau nebe taip ir svarbu, gamtoje būna tokių unikalių momentų, kai nepaprašysi papozuoti...Man, pav. patiko...
Laba diena, Vaida. Atsidaręs nuotrauką pamačiau labai mielą vaizdelį ir tuoj pat įvertinau aukščiausiu balu. Paprastai taip visada ir vertinu - tai ką pajaučiu pažvelgęs į paveikslėlį. Kokybė ir techninis išpildymas nėra esminis dalykas, nors tai, be abejonės, gali įtakoti ką jausiu:) Žinutę pamačiau jau įvertinęs.. Dėl šio reiškinio negalėčiau pateikti jokių mokslinių faktų, bet manau, kad esu susiduręs su tuo ne kartą. Pirmiausia tai analogišką vaizdelį pamenu iš tų tolimų laikų, kai namie auginau banguotųjų papūgų porelę. Buvo labai įprastas dalykas matyti jas šitaip besiknibinėjančias. Dabar žinau kitą panašų pavyzdį su draugų nimfinė papūga, kuri auga viena, bet yra labai jauki ir nuolatos reikalauja artumo iš žmonių. Va būtent toks galvos knibinėjimas ir yra labiausiai jos mėgstamas. Jei tik tuo užsiimi, tai gali užsimerkus ramiai stovėti ilgą laiką, kol jai pirštu kasinėsi, knibinėsi galvą ir tuoj pat paauklės snapu, jei tik nuklįsi kažkur, kur ji mažiau pageidauja:) Paprastai užtenka judinti pirštą, o ji jau savaime prisispaus ar apsuks galvą taip, kaip jai reikia:) Matydamas, kad toks elgesys su paukščiu jį labai ramina, nusprendžiau tą patį pabandyti ir su laukiniais paukščiais. Draugas, kuris augina minėtą papūgą, gyvena ir dirba Ventės rago žiedavimo stotyje, tai paukščių ieškoti ilgai netruko. Iš dalies tai pasiteisino su ne viena rūšim paukščių. Pvz. nykštukas vis dar įsipainiojęs voratinklinėje gaudyklėje, bet patupdytas ant delno ir paknibinėtas paprastai užsimerkdavo ir visiškai nurimdavo. Panašiai buvo ir su ilgauodegėm zylėm, kurios paimtos į delną ištįsai rėkdavo ir muistydavosi, bet vėliau nurimdavo. Tokios aršuolės, kaip didžioji zylė paimtos į delną nuolatos žnaibosi ir rėkia, bet kažkiek paknibinėtos aprimdavo ir jos. Iš viso to nuspręndžiau, kad tarp daugumos rūšių toks elgesys yra įgimtas ir įprastas. Nemanau, kad tai būdinga vien ūsuotosioms zylėms. O koks šio elgesio tikslas aš irgi nežinau, bet įtariu, jog tai yra susiję vien su parazitų valymu, nes pradėjus kasyti paukščių galvas, neretai pradėdavo lįsti ir smulkūs plunksnų parazitai, kurie aplipdavo ranką.
Kaip malonu, kad į pokalbį įsitraukia vis daugiau gamtos mylėtojų :) Tai ir yra pagrindinis nuotraukos tikslas - praplėsti visų mūsų pažinimą. Apie šiltųjų kraštų paukščius ir visokias papūgėles aš irgi žinau, tai dažnai rodo per gamtos laidas. Bet va apie lietuviškus paukštelius išsamesnė informacija visiems bus labai įdomi. Ačiū :)
Tiesa, klausimas ar tą veiksmą galima vadinti grumigu? Nes grumingas nėra tik blusų ir kito gėrio rankiojimas tai sudėtinga elgsenos sistema, apsprendžianti hierarchijos ir kitus dalykus bendruomenėje. Zylių atveju nepastebėjau, kad jaunesni rankiotų iš viresnio, arba patelė tik iš patino. Šiuo atveju berods patinas patelę blusinėja. Įdomu ar išvis kas tyrė tokius elgsenos aspektus būtent paukščiuose?
Aš dabar nepamenu, kaip ten su mano papūgom buvo (patinas ir patelė), bet lyg ir vienas kitą pakutendavo :) Kaip minėjau, nieko negaliu pasakyti apie šio akto paskirtį, bet dabar prisiminiau kur dar matydavau tokį ar panašų elgesį. Taip mūsų kaimynai balandžiai daro, tai įtariu, kad ir kiti karveliai :)
Na, tą žodį "grumingas" aš tik iš Jūsų, Mariau, ir žinau :) Labai gerai, kad patikslinote jo sampratą. Man tai irgi nauja sritis, kurią būtų labai smalsu patyrinėti išsamiau. Na, gal dar sulauksim ir daugiau tą reiškinį tarp Lietuvos paukščių stebėjusių žmonių atsiliepimų.
Kaip minėjo Vilius, tas dažnai matoma tarp karvelių, teko matyti, kaip kranklys savo damai apie 10 minučių kutinėjo ir tvarkė galvos plunksnas, o ši tupėjo nejudėdama ir prisimerkus. Dažnai, bet trumpiau, tvarko plunksnas partneriams kuosos ir varnos.Kaklo ir galvos plunksnas viens kitam pakedena ir gandrai. .Kiek teko matyti, dažniausiai tvarkomos plunksnos tose vietose, kurias paukščiui snapu pasiekti neįmanoma.Galima būtų daryti prielaidą, jog tai būdinga stabilias ir ilgalaikes poras sudarančioms rūšims, nes kutinėjant vienas kitą matyti žvirblių, zylių, kregždžių tos pačios vados jaunikliai, tai daro labai trumpai, gal tai tik pamatyto ant kito parazito ar muselės pašalinimas principu" matau kažką valgomo"
Aš irgi esu mačiusi, kaip vienas kitą knibinėja balandžiai palangės kamputyje. Bet buvau tai susiejusi su kitais dalykais :) Galbūt apsirikau. Na va, kaip maloniai ir naudingai klostosi pokalbis :) Ačiū visiems, kurie į jį įsijugia.
Kiek teko stebėti gandrų kameras internete, tai tikrai dažnai tekdavo matyt kaip gandrai suaugėliai vienas kitą kutinėdavo, jei tik būdavo vieni lizde.
