skaitom iki galo, įdėmiai: ...smagu pamatyti technikos (hard&soft) galimybių ribas. o kadras(fotkė) vistiek smagus.

smagus kadras. gaila kad exif'o nerodai. smalsu pamatyt technikos galimybių ribas.

gražus rytas (ir nuotrauka), tik miško (gulinčio rietuvėj) gaila.

o kodėl pavadinai "pirmas tikras susitikimas'? yra sava istorija?

sveikinu su sezoninės slėptuvės atidarymu.

Mariau, dirbi su canon, kuriam ar 100iso ar 200 - neatskirsi triukšmų fono, 400iso irgi panašiai, o Arvydas kitas technologijas naudoja - tenka "veržtis diržą". gražus kadras. kas, kad dėl ilgesnio išlaikymo patižęs.

pastarasis komentaras vėl provokuoja repliką. ar brangiam zepterio puode košė nesvyla?, o gal pigiam aliumininiam neįmanoma gardaus maisto pagamint? kuo dėtas įrankis, jei virėjas netikęs? antra - verta prisimint patarlę - pastas kareivis, kuris nenori būt generolu (čia mano pastebėjimas apie tamstos "to visiškai pakanka"). tad grižtant prie "koks šaulys prie pabūklo, tokie ir šūvio rezultatai" - patikslinu savajį pirmąjį komentarą - nu bent kurioje kadro vietoje juoda spalva turėtų būt. ar ne? jeigu to nėra, kaip kad pateiktoj nepakankamai suredaguotoj nuotraukoj - imam ir padarom prieš teikdami visuomenės teismui. ir bus ramu. ir nieks "maikės nedrąskys". jokių asmeniškumų

bala nematė tų pelėdų, bet kai kadre salotinė pavasarinė žaluma viršun veržiasi, tai anokia čia sausio pradžia. gal pasitvarkius su šviesos srautais ir pelėda bus natūralesnė.

smagus reportažas.

kad tas kavos ar grietinės indelis numestas šalia ežero - tikrai neabejoju, bet ar tikrai vertėjo jį fotografuot? tiksliau, o kodėl jo nepakėlus prieš fotografuojant ar , jei per vėlai pastebėta, kodėl nepanaikinus prieš pateikiant nuotrauką?

pirmiausia kylanti mintis žiūrint šią nuotrauką - neįdomu: pagrindinis objektas mažas, per toli, pavadinime paskelbto rūko irgi nematyt, kadre dominuoja vienodas, monotoniškas fonas. taip ir užversčiau šį puslapį daugiau laiko prie jo negaišęs, bet kai autorė prašo patarimų, tai gal ji pati galėtų (sau) pakomentuoti kodėl būtent tokius fotoaparato režimus ji pasirinko? iš neturėjimo ką veikt bilekaip susukiojo ar čia gili mintis pakasta?pvz kodėl šiuo atveju reikėjo imti rankinį wb nustatymą? peršasi mintis, jog pradėt reikėtų nuo fotografijos pagrindų perpratimo, fototechnikos įvaldymo, nuo paprastesnių objektų fotografavimo. ir pirmiausia sau pačiai pateikt klausimą - o ką aš šia nuotrauka noriu pasakyt, ką parodyt? jeigu mintyse kadrą vertikaliai padalintum į tris lygias dalis, ar tikrai kairys ir dešinys trečdaliai informatyvūs ir reikalingi pristatant stirniną?

idomus pastebėjimas/klausimas. nesigilinant i paros metą ar  (ne)naudotas priemones - rezultatas patraukliai mielas. tokį sunkų lašą nekiekviena blakė neš.

pentaxo inžinieriai į šį klausimą vis dar ieško atsakymo.

man patinka , kai foto yra su aprašymu, tad ir komentarą(į prašymą) rašyti lengviau: ko autorius siekė tokiu "panoraminiu" kadro kirpimu? manau pats nežino. o gal jam labai svarbus tas kamienas (yapč su tais akmenais apačioj) ar ta eglaitė (kuri visai ne apačioj ir ne giliau ). ir kas šiame kadre vizualiai yra "giliau"? - kazkas už kadro apačios kur nueina stirnos žvilgnis? kur sukasi esmė? ar pakankamai paaiškinau kodėl šis kadras neturėtų gauti daugiau nei x balų?mano požiūriu x turėtų artėt prie 3. (aš dar nebalsavau ir mano njuomonė gali stipriai keistis jei randasi argumentų)

kiškių vestuvių fotografo horizontas per pora laipsnių nuklydęs, bet kaip vestuvinis kadras - turėtų būt sėkmingas. ką ten turėtų - yra sėkmingas

žinot, pasakysiu: man neestetiška, kai iš ten rupšnoja. realiai - viską suprantu - tokia gamta - viens žiūri, kita valgo, bet kai žiūriu kadran - viens sustingęs iš malonumo, o kita peša ir dar uodega virpina paantrindama. nepatijnka man toks pateikimas. bet tas faktas , jog kažkam užkliuvo - gal ir į gera, gal įrodymas jog ne šiaip tuščias šūvis.

greta sudėti du nesusiję kadrai - kiškio ir rapso. kodėl autorius pamiršo vidury uždėt vertikalų rėmelio brūkšnį - man mįslė.

sodriai gyvena. sodrią citrininę žolę ėda.... trijulės poza gražiai prigauta - kaip iš sulėtinto kadro.

kiek aš pamenu, nei senovėj, nei dabar žolė nebūna tokios "electrik" spalvos. protėviai, kaip žinia, būna garbingo amžiaus, tai šlapimo nekaikymas natūrali problema. bet šiame kadre man rods jis tiesiog siusioja.

kairėje klonavimo brokas akis drąsko