NATUREPHOTO.LT „desantas“ Lekėčiuose
Paskutinę žiemos dieną – vasario 29-ąją – Lina Marmaitė-Snitkienė, Renatas Jakaitis, Jonas Bilinskas ir šių eilučių autorius buvome pakviesti Šakių miškų urėdijos šefuojamiems jauniesiems miško bičiuliams papasakoti apie gamtos fotografiją „Iškeliauk į gamtą su fotoaparatu: parodyk, ką žinai, ką moki ir ką sugebi“. Renginys vyko Lekėčių vidurinėje mokykloje, į kurią sugužėjo viso Šakių rajono jaunieji miško bičiuliai, taip pat Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas…
Iš žvėrių gyvenimo. Sausis
Pagaliau žiema...Rašau pagaliau, tačiau puikiai žinau, kad jo po dienos kitos visi pradės dejuoti: šalta, diskomfortas, didelės šildymo sąskaitos, sniegu užverstos gatvės – menkas malonumas vairuojantiems. Tačiau aš apie žvėris. Nesidžiaugia jie žiema, gal nebent kailinius „pasikeitę“ baltieji kiškiai ir šermuonėliai. Bepigu buvo pastaruosius mėnesius: šilta, sniego nėra, maisto nors ir apmažėję, tačiau per ilgą ilgą naktį vis tiek nesunku sočiai pasirankioti. O dabar – per…
Iš žvėrių gyvenimo. Gruodis
Nežinau, kaip Jūs, mieli kolegos, tačiau aš žvėriškai laukiu sniego... Negana to, kad ruduo visais fotografavimo atžvilgiais buvo nevykęs, dar ir žiema neateina. Gal net iš viso neateis. Nuolat seku tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes prognozes. Jau, žiūrėk, už savaitės, už dviejų žadamos šalnos. Ir taip nuo pat rugsėjo. O šalnų kaip nėra, taip nėra. Per visą tą laiką nuo vasaros gal tik dvi temačiau. Ir tai tik vos vos pašaleno. Sprendžiant iš įvairių prognozių, žiemos…
Briedžių šalyje
Visur gerai, bet namuose geriausia... Tam, kad įsitikintum, kad taip yra iš tikrųjų, turi iš namų kažkur iškeliauti. Ganiau ganiau žvėris Lietuvoje ketverius metus ir... Kęstučiui Čepėnui pasiūlius sutikau pasižiūrėti, kaip ten visai čia pat už sienos balturusiškai lietuviški briedžiai gyvena. Tad neilgai dvejoję, neilgai ruošęsi, savaitgalį trise – aš, Kęstutis ir Lina – nukakom į Baltarusiją. Mūsų kelionė užtruko dvi paras: nuo penktadienio pietų iki sekmadienio pietų,…
Iš žvėrių gyvenimo. Lapkritis
Paskutinis rudens mėnuo. Pats niūriausias, pats tamsiausias, pats liūdniausias. Ne tik žmonėms, bet ir žvėrims. Miškas, visą vasarą teikęs prieglobstį ir maistą, darosi nebemielas. Krinta paskutiniai lapai, atsiveria didžiulės erdvės. Ne taip paprasta pasislėpti miške. O ir maisto vis mąžta ir mąžta. Dar gerai, kad ilgos naktys. Užtenka laiko paklajoti, maisto tolėliau nuo miško susirasti, o kartu ir pailsėti. Šviesiu paros metu tenka būti akyliems. Žvėrys pradeda reaguoti į…
Iš žvėrių gyvenimo. Dar apie danielius
Pradėjus fotoreportažus apie danielius, galima juos dar tęsti ir toliau. Laikas tai juk tinkamas – danielių ruja. Miškuose, kuriuose jie gyvena (tiesa, tokių Lietuvoje nedaug), dabar jie pagrindiniai veikėjai. Patinai, kurių šiaip vasarą pamatyti buvo sunku, dabar šmirinėja po mišką patelių ieškodami. Aktyvūs visą dieną, tad jei sėkmė nusišypso – pavyksta ir nufotografuoti. Šiandien keletą mačiau, tačiau gero kadro, deja, padaryti nepavyko. O čia reportažas, kaip danieliai…
Iš žvėrių gyvenimo. Du broliukai danieliukai
Trūksta, oi kaip trūksta mūsų svetainei fotoreportažų... Pradžioje įsivaizdavau, jog visi būsime kūrybiškesni ir labai nesunkiai fotoreportažus „gaminsime“. Juk kiekviena išvyka į gamtą – šūsnis įspūdžių, emocijų, susitikimų su mūsų gamtos draugais, galų gale nuotraukų (kurių gal dažnai meninėmis nepavadinsi, tiesiog gamtos gyvenimo dokumentų), kuo tikriausiai labai norisi pasidalinti su kolegomis. Ko gero, mums visiems kol kas trūksta tik visus patraukiančio „kabliuko“…
Prasidėjo danielių ruja
Apie meteorologus reikia kalbėti gerai arba nieko... Jau du mėnesius laukiu šalnos. Nesakau, kad jos nebuvo Rytų ar Pietų Lietuvoje, tačiau Vidurio Lietuvoje tikrai ne. Šį savaitgalį jau žadėjo... Per visus meteorologinius tinklalapius. Lėkiau į mišką su didžiausiomis viltimis ir lūkesčiais, bet... Kai ramiai pagalvoji, įvertini numatytas prognozes – vėjo kryptį ir stiprumą, debesuotumą, oro masių judėjimą – šalnos ir negalėjo būti. Bet juk pasikliauni specialistais. Gal kitą…
Atėjo ruduo
Pamažu pamažu atėjo pats blogiausias metų laikas. Gamtos fotografams ypač: niūru, darganota, tamsu. Kaip tuos du–tris mėnesius reiks pratraukti... Net vasarą ar pavasarį iš dešimties susitikimų su žvėrimis kokie aštuoni būna nesėkmingi: objektas per toli, aplinka bloga, nėra išraiškos, prasta kompozicija, o dažniausiai per tamsu – juk žvėrys aktyvūs daugiausia tamsiu paros metu. Tai šiuo metų laiku nesėkmingi jau bus visi dešimt atvejų: per tamsu, per tamsu, per tamsu. Stebiu…
Liūdnas elnių rujos akordas
Baigėsi rugsėjis. Baigėsi tauriųjų elnių ruja. Baigėsi, net dorai neprasidėjusi... Patinų buvo, patelės tikriausiai apvaisintos, tačiau reginio nebuvo. Ir prieš 10, ir net prieš 20 metų teko klausytis riaumojančių elnių, tačiau tai buvo ketvirtoji ruja, kurią nuo pirmos iki paskutinės dienos praleidau su fotoaparatu rankose. Ir pati prasčiausia... Nuo rugpjūčio 15–20 iki spalio pirmųjų dienų miške praleidau daugiau nei 20 dienų ir naktų, tad visomis savo kūno ląstelėmis tai…
Kiaunė smaližė
Kad kiaunės mėgsta prinokusias šaltekšnių uogas dar pernai mums nuotraukoje parodė Marius Kavaliauskas. Beje, atidesnis stebėtojas tikriausiai ne kartą ant miško keliukų yra pastebėjęs kiaunės išmatų su apvirškintomis šaltekšnių uogomis. Šiemet uogaujančią kiaunę teko išvysti ir man. Belaukdamas elnių netoliese pastebėjau uogaujančią kiaunę: ji ropštėsi liaunomis šaltekšnio šakelėmis, skynė uogas, bet kai pasiekė krūmo viršūnę – krūmas linko ir kiaunė krito žemyn. Tai…
