Dėkui, Aušra už palinkėjimus, šildo širdį :) Staska tai žuvies gaudyme profas, tik fotografui reikia dar tobulintis ;)

Gražiai žiūrisi. Čia galėjo ir 12h nakties tau išeiti - vis vien nuotrauką būtum padaręs :)

Čia jis susirūpinęs žiūri kas aš toks ir stebisi kur dingo jo antra pusė - stirnaitė :) Bet tuo pačiu jis buvo ir pilnas veiksmo tuo metu ir palauk, pagalvok nebuvo tą dien...

Stebina stirnų gebėjimas lygioje vietoje kur žolė tik iki kelių taip kompaktiškai "susilankstyti" :)

Svarbiausia nuotaika ir azartas, bei žaismingas kompanjonas :) . Ačiū.

Dėkui :)

Nereali nuotrauka. Viskas atrodo lyg pats matyčiau savo akim, bet taip lyg man nemaišytų nei saulė, nei kiti veiksniai. Nuotrauka pilna gyvumo, realybės. Jaučiu viską: šviesą, minkštą kailiuką, žvilgančias vandeningas akis, šlapią nosytę.

Kažkada žiūrėjau laidą apie Černobilio gyvūnus ir ten gamtininkas tirdamas vilkiukus skubėjo, kad ilgai neužtruktų, nes sakė, kad mama gali palikti mažylius su visam. Įdomu kaip būna su šerniukais? Truputi neramu. Tokie gražūs :) . O dėl ragų, tai visada svajojau rasti bent vieną, tačiau specialiai tuo nesidomėjau. Įdomų būtų sužinot jūsų patirtį. Taip gaunasi, kad išeini kur briedžiai ganosi kai sezonas mesti ragus ir kaip grybų pasirenki jų ragų :) ? P.S.: geras kadras - vertas gero rago.

Aha, sunkus reikalas. Apskritai gamtoje sėlinimas įdomus iššūkis. Reikalaujantis daug kantrybės ir ištvermės.

Ačiū :) Reikės "pagriaužti" knygutes :)

Marius negimė kaip Sangogas iškart kietas :) ? Man tada ne taip gėda. Reikia kam nors knygą fotografijos pradžiamokslį parašyt lietuvių kalba nors ir internete, kokią paprastą,kokią praktiškesnę,apie tai ką mes dabar šnekam, kad suprastu tas kuris nemoka ir išgirstu paprastais žodžiais ir turėtų pagrindus ją perskaitęs. Bet aišku čia sunkus reikalas paprastai ir išsamiai, praktiškai ir naudojamai, suprantamai viską pateikti tam kuris dar nieko nežino.

Čia kaip visada man nebeliko vietos horizontaliam komponavimui, bet pasirinkau šitą nuotrauką, nes man pasirodė idealiausias atspindys iš visos fotosesijos. Man šiaip pačiam vertikalios retai kada žiūrisi . Bandysiu daryti dingau. Turiu tik primityvę po kolkas nuotraukų redagavimo programėle, gal kas gausis :)

Ačiū už įvertinimą :) O labiausiai už pamokėles. Įdomus dalykas yra komponavimas. Gan subtilus reikalas.

Bet čia tikriausiai dėl to, kad aš dar naujokas. Jums jau visa tai atisbodę, norisi kažko daugiau :)

Kojūkui ir triušiams jau kartais vos vos reikėdavo atitraukti nuo pilno ištraukimo 1200 mm. Tai gaunasi kokie 1000 mm. Šio fotoaparato įdomus obejktyvas - jei mažini mm pradeda daryti panoramines nuotraukas t.y. nesulieja galinio plano. Nebent su macro funkcija pabandyt fotografuot :) Tada antras veiksnys tai mano aplinka. Iš toli man gyvūnas retai gerai žiūrisi, nebent jis stovi labai idealiam kraštovaizdyje. Ir mes butent kraštovaizdį norim pabrėžti. O didžiausia bėda fotkinant laukinėj gamtoj, kad pozuotojas ilgai vienoj vietoj nebūna, džiaugiesi, kad fokusą pagavai ir spėjai viską suderinti pagal gamtinį apšvietimą, jei debesėlio neužslinko ir ranka nesudrebėjo :), viską beveik pataikei ir yra keli kadrai neišplaukia. Tada grįžęs namie žiūriu ką iš jų išgaminti. Tiesa sakant gyvūnas yra kaip nuostabiausias peizažas. Kiekvienas kitaip įdomus, o iš toli tu jo nematai, lieka tik siluetas. Siluetą gali pamatyti kiekvienas. O iš arti tikrą, laisvą gamtos dalelę didžioji dalis žmonių savo akimis niekados ir nepamatys. Todėl man atrodo, kad gyva akis ir joje matomas atspindys man yra kaip pojūtis, kad tu esi šalia jo kaip gamtos dalis, man tai yra jėga :) Ir šiaip pažiūrėjus naturephoto 90% geriausių nuotraukų yra tokios. Aišku neviskas tik gyvūne, dar reik kaip sakai, mažyčio tokiom nuotraukom aplinkos pojūčio. Vien pasinėm nuotraukom jei čia visus užversim bus nelabai gerai :). Todėl ir reik pagauti momentą, kad sukurti realesnį pojūtį. O išliejimas galinio plano ir yra išskirimas to ką nori parodyti. Bet čia aišku tik mano nuomonė :) Ir mano įspūdžiai. Iš toli įdomus ir gražus vaizdas, kad mane nustebintu reikia labai pasistengti. O arti detalus gyvūno atvaizdas su trupučiu jo šalia esančios aplinko - visada žavus, nes tu to net Zoosode nepamatysi. Kasdiena nesutiksi.Jei būni gamtoje tai dažniausiai tik ir tematai toli praskrendantį paukštį.Prabėgantį briedį, sprunkantį kiškį. Bet tai tik vargani siluetai, šešėliai, likutis to kas ištikrųjų ten yra.

O šitos nuotraukos gal biški daugiau dešinį šoną nukirpti dar galiu? Dar nebus kvadratas?

Trumpai sakant nesigauna toks vaizdas iš toli apkarpius, toks vaizas koks gaunasi iš arti.

Nebelieka kokybės jei iš šiek toliau fotografuoji, nebesimato tiek daug detalių, nuotrauka praranda gyvumą, įspūdį, kad paukštis čia pat. Mano muilinės pikas - viską apimti, tada idealus apšvietimas ir suderinimai. Jei iš toliau fotografuoju kadras nesigauna, tada visiškai negaliu kompozicijos padaryt, o apie pojūtį, kad paukštis čia pat tavęs, lieka tik pasvajoti, iškart dar stipriau viskas pabaisėja. Šiandien kojūkų šeimynėlė ilgokai buvo su manim ir tikriausiai pasisekė gerą atspindį pagauti ramiame vandenyje :) Vėliau tikiuosi įdėti kokį geresnį kadrą. Bet, kad liktu kadre visas kojūkas su atspindžiu viską išbandžiau. Bet paukštis po pirmų įspūdžių lyg ir ne toks kokio tikėjausi. Bet žiūrėsiu-bandysiu išspausti kas geriausio gausis, o jūs įvertinsit :)

Aha, atspėjai, beveik pilnas kadras :). Kai su jutikliu 8 mm nelabai ir turiu pasirinkimą, o tas paukštukas greit laksto :) Kas šalia manes sakė: gaila, kad dešinės mažai, o kairės daugiau. Taigi problema ir buvo, kad kairės nėra. Aukštyn - žemyn, dešinėje turiu dar vietos. Jei kirpčiau dešineje, man atrodo, kad lieka kvadratas. nebent dar daugiau virsaus ar apačios.Vis negaliu priprasti dėl apkrapymo reikšmingumo.

Ir Lietuvoje labiau papūstos uodegytės :)