Ačiū Viliau :) Manau, kad tos "išplaukusios" fotkės kartais būna tikrai įdomios ir turi savyje jėgos ne mažiau nei tobulai kokybiškos. Gal visai neblogai būtų čia turėt kategoriją tokiam neformatui.

Tai kokia čia intriga :) Visi žino kas Marijampolėj gyvena ir kas neišskridusią žąsį jau kėlė į NP. Belieka pasitikrint, ar tikrai tas pats fotikas. :) Bet pasižadu, kitą kartą dėl intrigos tylėsiu kaip vandens į burną prisisėmus. :))

Ačiū, Juozai, malonu girdėt, kad patinka :)

Na, tikėkim, kad pavydas neprasimuš. :) Čia ne paprasti balai, o tarsi aplodismentai ne tik Mariui , bet ir tokiam ypatingai Lietuvos viešniai. :) Mariau, ačiū, kad galim jai ploti :)

Tai aš irgi to tikiuosi. :) Jei liks ten, kur ją radau, tai ten ančių ir gulbių žiemojimo vieta. Lankytojų su tais batonais netrūksta. :) Dabar bailokas dar jaunikliukas, bet badas turėtų privers išdrąsėti.

Ačiū Vaida. :) Džiaugiuosi, kad patinka. Šiaip jau situacija čia irgi ne visai įprasta ir , sakyčiau, ne itin linksma. Jauniklis žąsiukas kažkodėl likęs vienas Šešupėje, kur aš niekad iš viso laukinių žąsų nemačius. Kas žino, kas nutiko, kad jis neišskrido. Ir kas žino, ar pasiseks jam išgyventi žiemą. Na, tikiuosi pasimokys iš ančių kaip maisto prasimanyti ir kaip nors sulauks pavasario.

Ačiū, Modestai :)

Bet yra gamtoj nuo stiprokai normos nukrypusių individų, kurie turi tą durną ir bereikalingą gailesčio jausmą :) Ir kažkodėl pavydo jiems jausmas neįdėtas. :) Matomai paveldėti kokie tai neteisingi genai :)) Jei kalbėt rimčiau, tai nesu tiek nukrypus nuo normos, kad nesuprasčiau, kad viskas, kas vyksta gamtoj yra taip, kaip turi būti. Aišku, kol nesikiša žmogus. Bet vis tiek tokiais atvejais kaip šitas kyla noras, kad viskas būtų šiek tiek kitaip.

Ačiū Juozai. Man ko gero būtų smagiau, jei nebūčiau to kadro padarius. Jeigu bus šalta žiemas, sunku tam nabagui bus išgyventi. Teks gerokai iš ančių ir gulbių pasimokyti išlikimo meno.

Nebuvau nei vienam susitikime, ir nors labai norėčiau, nežinau, kada galėsiu būti. Bet nesijaučiu dėl to kažkokia kitokia. Jaučiuosi šitos bendruomenės dalimi. Taip pat nejaučiu, kad dėl to, kad nebuvau susitikimuose kažkaip kitaip būtų vertinamos mano nuotraukos. Aišku, jokiu būdu negaliu lygintis su autoriumi, na nebent "oho, kiek man reikia mokytis" prasme. :) Vertinu irgi ne draugą, o fotografiją. Ir manau, kad taip daro dauguma svetainės narių, kiekvienas pagal savo skonį, fotografijos meno suvokimą, kadro keliamas emocijas. Beje, man Jūsų fotografija puiki ir labai norėtųsi pamatyti ir kitų fotosesijų rezultatus. :)

Nuotrauka tikrai puiki. Sveikininu! :)

Gražiai nulūžo, tiesiog norisi palaikyti jam kompaniją :)

Puikus derlius... Ir kaip gerai, kad kartais kažkas "paropinėja" ir parodo mums rodos tokius paprastus dalykus visai kitaip, atskleidžia visą jų grožybę. Ačiū Gražina. :)

Užjaučiu, Irena. Sunku, kai niekur ištrūkt negali. Man irgi penkios dienos prieš akis darbe. Na, bet garnys, manau, dar pasibus savaitę kitą. Gal kaip nors pasieks ištrūkt kokią dieną jo paganyt. :)

Manyčiau ir aš, kad turėtų bristi. Bent jau niekad ir niekad nesu skaičius apie plaukiojančius garnius. Bet žiūrėdama tikrai suabejojau. :) Šiandien į Marijampolės baltąjį žiūrėdama įsitikinau, kad ta plaukimo iliuzija tikrai gaunasi. Bet Šešupė tokia nusekus, kad sunkoka garniui apmaut ką nors. :)

Labai daug ko mes galim pasimokyti iš paukščių. Sugebėjimo kovoti ir nepasiduoti net sunkiausiomis aplinkybėmis taip pat. Tikėkimės, kad šitam kovotojui už išlikimą seksis gerai. Ir ačiū už tokį gana neįprastą kadrą. :)

Na ir laputė! :) O tas žvilgsnis... Grožis. :)

Vaidai, ko gero ne tokia sodyba kaip Tavo čia turėta galvoj. Kai kurios sodybos yra tikrai steriliai tvarkingos. Veja visada nuskusta, riogso tie keli minėti akmenys, net gėlės kai kur tik pastatomos vidury tos vejos vazone, augmenijos irgi tik keli krūmeliai ir kelios tvarkingos žemaūgės obelys. Žodžiu nuobodybė. Vienoj mačiau, ant stogo dirbtinis gandras lizde su į priešingą nei normaliai užlenkta koja. Jį darant net nepasivarginta užmesti akį į ant vienos kojos stovintį tikrą gandrą. Manau tų sodybų yra visokių. Vienos, tokios kaip Tavo. Jose tenka nemažai padirbėti. Kitos steriliai tvarkingos, kad visas darbas prie jų būtų tik žolę šeštadieniais nupjaut.

Šaunuolė, Irena, kad papasakojai apie mūsų garnelį. :) Tikėkimės, kad dar pabus pas mus ir kitais metais atsimins, kokios skanios žuvelės prie Šešupėje. :) Galėtų ir daugiau draugelių atsivesti. :)

Arba šalia garnio :))