Na, aš savo ruožtu galiu pasakyti, kad 9 foto tikrai ne gelsvarudė musmirė, o didžioji šydabudė (žr. mano reportažo "Volvariella. Šydabudė" nuotraukas).

Laisvė tikrai graži. Čiurlio skrydis yra reto grožio reginys. Deja, nukritęs ant žemės, jis nebegali pakilti. Šią vasarą radau nukritusį. Tik išmetus aukštai aukštai į orą, jis pagavo skrydį. Nuostabūs jo sparnai, galingi, ilgi.

Čia gali būti šalmabudė (Mycena), o norint pavadinti, kokia būtent čia šalmabudė, norint nustatyti rūšį, reikėtų kur kas daugiau požymių, nei čia matome. Rudu koteliu ir ruda kepurėle yra bent kelios šalmabudžių rūšys...

10.

Dar dygsta lelijinės stirnabudės ir pilkosios plempės. Laukė laukė tinkamo meto, per sausas buvo ruduo, o kai gerai palijo, iš po spyglių ir lapų išlindo. Gruodžio trečią. Tokia žiemos pradžia.

Kreivabudes renku, vertingas grybas, kai kurie šaltiniai baisiai giria už tai, kad turi daug baltymų (15 proc. sausoje medž.). Ar tik pilkos ir rusvos? Aš ant negyvų klevų vis randu beveik juodas su žalsvu atspalviu. Na, gal kepurėlės su amžiumi pajuosta, bet dar būna tvirti, sveikiausi grybai.

Po gero lietaus? Aš jų esu radęs po lietų, kurie pliaupė tiesiogine prasme 3 dienas. Radau prie upelio, kai lietus pasitraukė, išsiliejęs upelis (net maudžiausi jo prieigose, kur visada būdavo sausa) nuseko, oras maloniai sušilo... Tokia drėgna šiluma juos ir atnešė.

Čia tie geri lietūs suveikė, kad išlystų. Kai kurių tautų žmonės jį net ant žaizdų deda, kad greičiau gytų ir nepūliuotų. Aš tokio stebuklo šiomis dienomis neradau, užtat lelijinių stirnabudžių - taip. Kentė, laukė, nelindo laukan, buvo sausa ir šalta, o šiandien - taip.

Langermannia gigantea. Didysis kukurdvelkis. Geras užaugo, būna ir apie 1 m skersmens, esu radęs. Ne tik maistinis, bet ir vaistinis grybas.

Mama ir vaikas. Teužsitęsia ši akimirka

Man irgi apmaudu, Valdai, spaudžiu Jūsų užjaučiančią leteną :). Lauksiu kitų metų, jie ten pasirodo rugsėjį, ant apleisto, mašinų kažkada mindžioto kelio miškelyje. Tada ir pratęsiu, galbūt pagerinsiu seriją. Bet kokiu atveju, toje smaloje mes visi dar pasivartysime :) turiu omeny pragaro katiliukus :)

Kai nuvažiuoju į savo žemę (Latvijos pasienis), ten briedžių nemačiau, užtat brakonierių ne sykį mačiau: kai mane pamato, šoka į mašiną ir nuvažiuoja, net bagažinė lieka atdara. Ruošėsi įversti kokią stirnaitę. Stirninai pyksta, kam jiems trukdau, nelabai tebijo, pasitraukdami užbaubia. Mano šuo vaiko usurinius šunis. Jų ten pilna.

10.

Gyvenimo džiaugsmas

Gerbiamas Vytautai, Jūsų yra fantastiškų nuotraukų, o kas kaip vertina, tai čia nemaža dozė subjektyvumo buvo ir bus. Ir komentarų lauksime iš Jūsų, reikia tik džiaugtis, kad nors su kuo yra čia pasikonsultuoti, specialistų neprisikviesime. Aišku, pavadinimas yra reikšminga sudėtinė pateikto darbo dalis, stengsimės nustatyti rūšį, bet svarbiausia, žinoma, yra pati foto, jos teikiama informacija, estetinis įspūdis.

Būtų gerai specialistą pasikviesti konsultuoti kiekvienu konkrečiu atveju, bet kas jam algą mokės. Mes išlikime savimi: pavadiname pagal turimas savo žinias ir sąžinę. Rinktis arba meną, arba mokslą? Mes norime būti tikslūs, nes rodome konkretų gamtos sutvėrimą kaip tokį, tai pirmiausia. Asmeniškai aš labai džiaugiuosi, kad yra žmonių čia mūsų būrelyje, kurie turi žinių ir gali padėti, nori patarti. Toks ryšys mūsų, žmonių, gyvenime yra svarbiau ir už mūsų fotografijas ar kitą kūrybą.

Kaip ten bebūtų, gerbiamas Vytautai, viena yra tikra (netinkamas pokalbis šiam forumui, kuris skirtas ne vartotojiškam požiūriui reikšti, bet vis dėlto rodiklis pažinimui reikšmingas): šis grybas nenuodingas, valgytojas yra Jūsų pašnekovas.

Ačiū už nuostabias foto, Jūsų ir Jūsų kolegų, kurie fotografuoja drugelius

iš širdies į širdį

Ačiū, Evaldai už reakciją. Aš tai paberžiais vadinu tuos rausvus, su spalviniais koncentriniais ratukais ant kepurėlės, turiu foto, vėliau įkelsiu. Šie baltučiai gauruotukai auga mišraus miškelio pakraštyje: pušys,beržai, drebulės ir karkliukai. Pažeidus, šsiskiria pieniškos sultys, kurios greit tampa tokios, kaip mano nuotraukoje.